Diplomatinių santykių atkūrimo su Lietuva, Latvija ir Estija minėjime Berlyne gegužės 23 dieną prisiminta Baltijos tautų kova už laisvę ir aptarti agresyvios Rusijos politikos keliami iššūkiai Europos saugumui.
Vokietijos federalinės kanceliarijos ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai pabrėžė glaudžius Vokietijos ryšius su Baltijos valstybėmis. Lietuvai podiumo diskusijoje atstovavo pirmasis Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. Sveikinimo kalbą pasakė Vokietijos federalinės kanceliarijos vadovas ir ministras ypatingiems klausimams Peteris Altmaieris.
Renginyje taip pat kalbėjo buvę Danijos ir Islandijos užsienio reikalų ministrai Uffe Ellemannas-Jensenas ir Jónas Baldvinas Hannibalssonas, Europos Parlamento narės iš Latvijos ir Estijos Sandra Kalnietė ir Marju Lauristin, Vokietijos diplomatas Ernstas-Jörgas von Studnitzas, paskutinis Vokietijos Demokratinės Respublikos užsienio reikalų ministras Markusas Meckelis ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Europos direktorato vadovas Martinas Kotthausas.
Renginio dalyviai Šiaurės valstybių ambasadų Berlyne patalpose apžiūrėjo partizaniniam karui Lietuvoje skirtą parodą „Karas po karo: ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953“.
V. Landsbergis pabrėžė tvirtą lietuvių ryžtą atkurti nepriklausomybę, o Michailo Gorbačiovo vykdytą perestroiką pavadino „kalėjimo reforma“. Jis priminė demokratinių Rusijos jėgų ir jos Prezidento Boriso Jelcino paramą Baltijos tautų laisvei, įtvirtintą Lietuvos ir Rusijos 1991 m. liepos 29 d. sutartyje. V. Landsbergis taip pat atkreipė dėmesį į 25 metų sukaktį nuo 1991 m. gruodžio 8 d., kai Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos vadovai Beloveže paskelbė apie nustojusią egzistuoti Sovietų Sąjungą.
Vokietijos federalinės kanceliarijos vadovas P. Altmaieris kalbėjo apie Vokietiją ir Baltijos valstybes siejančią stiprios ir vieningos Europos viziją. „ES yra geriausia, kas Europoje nutiko per pastaruosius 200 metų“, – sakė Vokietijos atstovas. Jis išskyrė Vokietijos indėlį vykdant NATO oro patruliavimą ir bendradarbiavimą stiprinant visuomenės atsparumą propagandos poveikiui. Kalbėdamas apie būsimą Varšuvos viršūnių susitikimą Vokietijos federalinės kanceliarijos vadovas pažymėjo NATO pasirengimą reikšmingai sustiprinti savo buvimą Baltijos valstybėse. „Niekas neišdrįs kėsintis į Baltijos valstybių nepriklausomybę ir saugumą“, – pabrėžė P. Altmaieris.
Savo kalboje jis atskirai padėkojo V. Landsbergiui už jo nuopelnus atkuriant Baltijos valstybių nepriklausomybę ir pavadino jį kovos už laisvę Europoje simboliu.
Podiumo diskusiją moderavo Šiaurės Rytų Europos instituto prie Hamburgo universiteto direktorius, Vokietijos ir Lietuvos forumo pirmininkas Joachimas Tauberis.
Renginio dalyviai Šiaurės valstybių ambasadų Berlyne patalpose apžiūrėjo partizaniniam karui Lietuvoje skirtą parodą „Karas po karo: ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953“.
Diplomatinių santykių su Baltijos valstybėmis 25 metų sukakčiai skirtą renginį kartu organizavo Lietuvos, Estijos, Latvijos, Danijos ir Islandijos ambasados Berlyne.
Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes jų kovoje už nepriklausomybę ypač parėmė Islandija ir Danija. Islandijos parlamentas 1991 m. vasario 11 d. pripažino Lietuvos nepriklausomybę, o Danijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų 1991 m. vasario 28 d. protokole numatyta atkurti diplomatinius santykius. Vokietija niekada nepripažino Lietuvos okupacijos ir buvo viena iš pirmųjų valstybių, atkūrusių diplomatinius santykius su Baltijos valstybėmis 1991 m. rugpjūčio 28 d. Prie to svariai prisidėjo 2016 m. kovo mėnesį miręs Vokietijos suvienijimo architektas užsienio reikalų ministras Hansas-Dietrichas Genscheris.
URM informacija
