Vokietijos vyriausybė stojo ginti savo politikos po to, kai Donaldas Trumpas sukritikavo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel dėl jos pozicijos pabėgėlių krizės klausimu, ir pagrasino 35 proc. padidinti tarifą į JAV importuojamiems BMW automobiliams. Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis pirmadienio rytą sakė, jog numatomas mokestis vokiškam importui „pabudins iš žiemos miego“ JAV automobilių gamintojus, kadangi jie yra priklausomi nuo transatlantinių tiekimo grandinių.
„Esu įsitikinęs, kad didžiausia BMW gamykla veikia JAV, Spartanburge (Pietų Karolinoje – red. past.), - sakė centro kairiųjų Socialdemokratų partijos lyderis, duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“. – JAV automobilių pramonė bus pažadinta iš žiemos miego, jeigu visoms jos detalėms, kurios nėra gaminamos JAV, staiga bus uždėtas 35 proc. tarifas. Mano nuomone, tai susilpnintų JAV automobilių pramonę. Noriu palaukti ir pamatyti, kaip į tai sureaguos Kongresas, kuris yra pilnas žmonių, manančių priešingai nei Trumpas.“
Kiek anksčiau JAV išrinktasis prezidentas sakė norintis pertvarkyti „išbalansuotą“ automobilių prekybą tarp Vokietijos ir JAV: „Kai apsilankai Penktojoje aveniu, kiekvienas prie savo namų turi „Mercedes Benz“, argi ne? O kiek „Chevrolet“ galima pamatyti Vokietijoje? Labai nedaug, gal ir visai nė vieno.“
Paklaustas, ką Trumpas gali padaryti, kad užtikrintų, jog vokiečiai pirktų daugiau amerikietiškų automobilių, Vokietijos ekonomikos ministras pasakė: „Nebent gaminti geresnius automobilius.“
Automobilių gamintojų BMW, „Daimler“ ir „Volkswagen“ akcijos pirmadienio rytą, po Trumpo komentarų, nukrito atitinkamai 0,85 %, 1,54 % ir 1,07 % palyginus su praėjusiu penktadieniu. Visos trys kompanijos yra investavusios daug lėšų į gamyklas Meksikoje, kur produkcijos išlaidos yra žemesnės nei JAV, ir eksportuoja automobilius į Amerikos rinką.
Tuo tarpu reaguodamas į Trumpo komentarus, jog Merkel padarė „katastrofišką klaidą, įsileisdama į šalį visus tuos nelegalus“, Gabrielis pasakė, kad iš Vidurio Rytų bėgančių ir prieglobsčio Europoje ieškančių žmonių skaičius iš dalies priklauso ir nuo JAV vykdomų karų, destabilizuojančių visą regioną.
Paklaustas, ką Trumpas gali padaryti, kad užtikrintų, jog vokiečiai pirktų daugiau amerikietiškų automobilių, Vokietijos ekonomikos ministras pasakė: „Nebent gaminti geresnius automobilius.“
„Yra ryšys tarp ydingos Amerikos intervencinės politikos, ypač Irako kare, ir dabartinės pabėgėlių krizės, ir būtent todėl mano patarimas būtų toks, kad mes neturėtume vieni kitiems sakyti, kad kažką padarėme teisingai ar neteisingai, bet turėtume sutelkti dėmesį į taikos tame regione užtikrinimą, ir padaryti viską, kad tie žmonės galėtų ten rasti sau namus“, - sakė jis.
„Šioje srityje Vokietija ir visa Europa jau žengė milžiniškus žingsnius – todėl aš taip pat manau, kad neteisinga kalbėti apie išlaidas gynybai, ponui Trumpui teigiant, kad mes skiriame pernelyg mažai lėšų NATO. Mes skiriame milžiniškas sumas pabėgėlių stovykloms regione, o tai taip pat yra JAV intervencinės politikos pasekmė“, - pridūrė jis.
Merkel pirmadienį taip pat trumpai pakomentavo JAV išrinktojo prezidento pasisakymus dėl NATO ir Europos Sąjungos: „Mes, europiečiai, savo likimą laikome savo pačių rankose.“ Kalbėdama per spaudos konferenciją su Naujosios Zelandijos premjeru Billu Englishu, ji taip pat pasakė: „Jis dar kartą išsakė savo poziciją. Ji yra žinoma jau kuris laikas. Mano pozicija taip pat yra žinoma.“
Trumpo komentarus dėl NATO kur kas pozityviau sutiko Kremlius, kuomet Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sutiko su JAV išrinktuoju prezidentu, jog aljansas yra „atgyvenęs“.
„Kadangi NATO yra linkusi į konfrontaciją, o visos jos struktūros yra dedikuotos konfrontacijos idealams, negalima vadinti jos modernia organizacija, atitinkančia stabilumo, pastovaus augimo ir saugumo idėjas“, - pareiškė jis.
Tačiau Trumpo replikos, kad JAV gali panaikinti sankcijas Rusijai mainais į susitarimą mažinti abiejų šalių branduolinį arsenalą buvo sutiktos kur kas šalčiau. Peskovas pasakė, kad Rusija šiuo metu nevykdo derybų su JAV dėl branduolinio arsenalo mažinimo, bei teigė, kad sankcijų panaikinimas nėra politinis Rusijos siekis.
„Rusija nebuvo šių apribojimų įvedimo iniciatorė, ir, kaip yra pabrėžęs Rusijos prezidentas, neketina kelti sankcijų klausimo savo užsienio reikalų darbotvarkėje“, - sakė jis.
