Vokietijos finansų ministro W.Schaeuble santykiai su jo kolega iš Graikijos Y.Varoufakiu yra šalti
Absoliuti dauguma parlamentarų iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vadovaujamo centro dešiniųjų bloko parėmė pasiūlymą keturiais mėnesiais pratęsti finansinės pagalbos teikimą Graikijai. Bandomajame balsavime prieš galutinį balsavimą penktadienį, 311 parlamentarų balsavo už, o 22 pasisakė prieš. Merkel koalicijos partneriai centro kairiųjų socialdemokratai taip pat vienbalsiai balsavo už šį pasiūlymą.
Kaip dominuojančios Europos Sąjungos (ES) galios, Vokietijos pritarimas finansinės paramos pratęsimui yra gyvybiškai svarbus Graikijos ekonomikai. Europos lyderiai nori pratęsti pagalbą Graikijai iki birželio pabaigos, tačiau tam dar turės pritarti jų šalių parlamentai.
Vokietijos kanclerė trečiadienį Graikijos pažadus vykdyti reformas, mainais į finansinės paramos pratęsimą keturiais mėnesiais, įvertino kaip „startinį tašką diskusijoms“.
„Tai yra gera žinia, atsižvelgiant į tai, kas buvo sakoma vos prieš kelias savaites“, – sakė Merkel ir pridūrė, kad vis tik dar „daug darbo laukia ateityje“ Atėnų derybose su tarptautiniais kreditoriais.
„Aš neturiu jokių iliuzijų. Laukiantis kelias tebereikalauja didelių pastangų“, – kalbėjo kanclerė.
Po balsavimo, centro dešiniųjų parlamento lyderis Volkeris Kauderis pranešė, kad „absoliuti dauguma“ pasisakė už 240 mlrd. eurų ($272 mlrd.) finansinės paramos Graikijai, kuri pasibaigs vasario 28 d., pratęsimą.
Euro zonos finansų ministrai pasiūlė pratęsti susitarimą keturiais mėnesiais, antradienį pritarę Graikijos reformų pasiūlymui, tačiau galutiniam patvirtinimui dar trūksta parlamento balsų keliose šalyse.
Ne paslaptis, jog Vokietija nerimauja, kad realus Graikijos išstojimas iš euro zonos gali kainuoti geriau nei papildoma finansinė parama bei pastatyti į pavojų visą euro įvedimo projektą. Nors ir esantys mažumoje, pagalbos Graikijai teikimo priešininkai labai garsiai reiškia savo susirūpinimą, kurį atkartoja Vokietijos žiniasklaida.
„Mes sakome „Ne“ papildomiems milijardams Graikijai“ – skelbia didžiausio Vokietijos bulvarinio laikraščio „Bild“ antraštė. Tuo tarpu „Die Welt“ rašo: „Iš kiek lažinamės, kad graikai grįš atgal po keturių mėnesių?“
Pavieniai euroskeptikai Merkel centro dešiniųjų bloke (Krikščionių demokratų sąjungoje) ir jos seserinėje Bavarijos partijoje pavadino susitarimą su Graikija nusileidimu jai. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, kuris parėmė pagalbos pratęsimą ir organizavo penktadienio balsavimą parlamente, taip pat skeptiškai žiūri į naujosios Graikijos vyriausybės reformų pastangas.
„Svarbiausias klausimas yra tas, ar galime tikėti Graikijos vyriausybės pažadais, ar ne, - sakė jis ketvirtadienį nacionaliniam Vokietijos radijui duotame interviu. – Vokietijoje dėl to kyla daug abejonių, ir tai yra suprantama. Pinigai bus išmokėti tik tada, kai pamatysime, kad jie išpildė savo pažadus.“
Valdančiosios Graikijos partijos „Syriza“ derėjimosi taktikos yra plačiai laikomos beatodairiškomis, nenuoširdžiomis ir prieštaraujančiomis viena kitai – mirtina nuodėme politinėje konsensuso kultūroje – ir nors Schaeuble likusios Europos yra laikomas griežtos ekonomikos buldogu, jis yra aistringai proeuropietiškų pažiūrų. Taigi, daugeliu atžvilgiu, jis iš tiesų yra ganėtinai nuosaikus, palyginus su kai kuriais kitais jo kolegomis konservatoriais, kurie, gavę progą, jau dabar atsikratytų Graikijos.
Graikijos pasiūlymas
- Kovoti su mokesčių vengimu ir korupcija;
- Neatšaukti jau esamų privatizacijų, bet peržiūrėti dar nepatvirtintas;
- Leisti derybas dėl kolektyvinės sutarties, vietoje minimalaus atlyginimo didinimo iškart;
- Kovoti su Graikijos „humanitarine krize“ socialiniais būstais ir nemokama medicinine pagalba neapdraustiems bedarbiams, nedidinant bendrų išlaidų;
- Reformuoti viešojo sektoriaus atlyginimus siekiant išvengti tolimesnių apkarpymų, nedidinant bendrų išlaidų;
- Sutaupyti lėšų pensijoms jas konsoliduojant ir panaikinant paskatas ankstyvam ėjimui į pensiją, bet nemažinant atlyginimų;
- Sumažinti ministerijų skaičių nuo 16 iki 10, apkarpant papildomas išmokas pareigūnams.
Graikijos ekonomika skaičiais
- Nedarbas siekia 25 %, o jaunimo nedarbas – beveik 50 % (atitinkami euro zonos vidurkiai: 11,4 % ir 23 %);
- Ekonomika nuo euro zonos krizės pradžios susitraukė 25 %;
- Šalies skola siekia 175 % jos BVP;
- Pasiskolino €240 mlrd. iš ES, ECB ir TVF.
