Viso pasaulio vyriausybės jau pradėjo tirti galimus savo piliečių padarytus finansinius nusikaltimus, o taip vadinamas Panamos dokumentų skandalas pareikalavo pirmosios aukos, atsistatydinus susikompromitavusiam Islandijos ministrui pirmininkui. Tai paaiškėjo paviešinus keturis dešimtmečius kauptus vienos Panamos teisės firmos dokumentus apie įtakingų asmenų ir kompanijų slėptas ofšorines sąskaitas.
Skandalas paviešino garsių politikų ir visuomenės figūrų - Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Britanijos, Islandijos ir Pakistano premjerų artimųjų, Saudo Arabijos karaliaus, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos ir kt. - vykdytas įtartinas finansines operacijas. Nors pat savaime pinigų laikymas ofšorinėse kompanijose nėra nelegalus, dokumentus paviešinę žurnalistai teigia, kad tai gali tapti įrodymu, kaip turtingieji išvengia mokesčių, plauna pinigus, apeina sankcijas ir daro panašius nusikaltimus.
Teisės firma „Mossack Fonseca“, kuri, kaip rodo paviešinti dokumentai, savo klientams iš viso pasaulio yra padėjusi įsteigti 240 000 ofšorinių kompanijų, neigia veikusi nelegaliai ir vadina save kovos su teise į privatumą auka. Išplatintame pranešime įmonė teigia, kad žiniasklaida „klaidingai reprezentavo jos veiklos pobūdį“.
„Mes laikomės nuostatos nedalyvauti veikloje tų klientų, kurių veiksmai yra nagrinėjami teisėsaugos, arba kai atnaujinti sankcijų sąrašai atskleidžia, jog kompanijų, kurioms savo paslaugas teikiame, savininkai yra kompromituoti“, - skelbia „Mossack Fonseca“, viena slapčiausių kompanijų pasaulyje.
Štai keli klausimai ir atsakymai, kurie padės jums geriau suprasti, ką iš tiesų globaliu mastu reiškia šių dokumentų paviešinimas ir kokios įtakos jis gali turėti įtakingiausių pasaulio žmonių reputacijai.
Kas yra tie Panamos dokumentai? Tai yra didžiausio masto tokio tipo slaptų dokumentų nutekinimas per visą žmonijos istoriją ir smarkiai lenkia net ir tuos duomenis, kuriuos „Wikileaks“ organizacija kartu su Edwardu Snowdenu išplatino 2010-aisiais. Jeigu lyginsime „Wikileaks“ išplatintų dokumentų kiekį su San Fransisko populiacija, tai dabar paviešintų dokumentų kiekis prilygtų Indijai. Tarp 2,6 terabaitų duomenų yra el. laiškų, kontraktų, transkripcijų bei kitų dokumentų. Iš viso suskaičiuota 4,8 mln. nutekintų el. laiškų, 3 mln. įvedimų į duomenų bazes, 2 mln. PDF failų, 1 mln. nuotraukų ir 320 000 tekstinių dokumentų.
Paviešinti dokumentai rodo, kad „Mossack Fonseca“ klientai per ofšorines kompanijas galėjo laisvai plauti pinigus, apeiti sankcijas ir vengti mokesčių. Vienu atveju, kompanija netgi pasiūlė vienam Amerikos milijonieriui suklastoti savininkystės įrašus, kad šis galėtų nuslėpti savo pelną nuo vyriausybės. Tai yra tiesioginis pažeidimas tarptautinių reglamentų, sukurtų sustabdyti pinigų plovimą ir mokesčių vengimą.
Kas nutekino šiuos dokumentus? Kol kas tai nežinoma. Vokietijos laikraštis „Sueddeutsche Zeitung“, kuriam pirmajam buvo pasiūlytos teisės viešinti dokumentus, atskleidžia tik tiek, kad su juo prieš kiek daugiau nei metus susisiekė „anoniminis šaltinis“. Tuo tarpu Ramonas Fonseca, „Mossack Fonseca“ direktorius, „Reuters“ sakė, kad į kompaniją buvo „sėkmingai, bet ne iki galo, įsilaužta iš užsienio“.
Kalifornijos universiteto Berklyje ekonomistas Gabrielis Zucmanas tvirtina, kad nutekinti dokumentai atskleidžia, kaip giliai ofšoriniame pasaulyje yra įsišaknijusios kenksmingos praktikos bei nusikalstamumas. Jo teigimu, dokumentų paviešinimas turėtų paskatinti viso pasaulio vyriausybes įvesti „konkrečias sankcijas“ prieš asmenis ir organizacijas, įsitraukusias į tokias praktikas.
Dokumentus gavęs „Sueddeutsche Zeitung“ pasidalijo jais su Tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos konsorciumu (ICIJ). Tada konsorciumas, bendradarbiaudamas su žurnalistais iš 107 žiniasklaidos organizacijų 76 pasaulio šalyse, daugiau nei metus analizavo turimus duomenis. Dokumentai yra datuojami nuo 1977-ųjų iki pernai metų gruodžio.
Kokie asmenys minimi dokumentuose? Dokumentuose rasta kompromituojančios medžiagos apie 12 dabartinių ar buvusių valstybių ir vyriausybių vadovų, įskaitant kelis diktatorius, vogusius iš savo pačių šalių. Į skandalą taip pat yra įsivėlę daugiau nei 60 valstybių vadovų ar aukšto rango politikų artimųjų ir patikėtinių. Dokumentai taip pat atskleidžia, kaip įtariama, milijardo dolerių vertės pinigų plovimo schemą, į kurią buvo įsitraukę artimi Rusijos prezidento Vladimiro Putino partneriai.
Dokumentuose minimos tokios pavardės kaip Kinijos prezidento Xi Jinpingo svainis, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Argentinos prezidentas Mauricio Macri, Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Davido Camerono amžinatilsį tėvas, bei trys iš keturių Pakistano premjero Nawazo Sharifo vaikų. Taip pat buvo atskleista, kad Islandijos premjeras Sigmunduras Gunnlaugssonas turėjo nedeklaruotų interesų, susijusių su jo žmonos turtu. Šalyje kilus protestams, jis jau atsistatydino iš pareigų.
Be kita ko, skandalas taip pat nušvietė pasaulinio futbolo valdomojo organo, FIFA, neskaidrumą. Dokumentai rodo, kad svarbus FIFA etikos komiteto narys, Urugvajaus teisininkas Juanas Pedro Damiani, bei jo įmonė teikė teisinę pagalbą mažiausiai septynioms ofšorinėms kompanijoms, susijusioms su buvusiu FIFA viceprezidentu, kuris pernai gegužę buvo suimtas, JAV pradėjus plataus masto korupcijos futbolo pasaulyje tyrimą.
Nutekinti duomenys taip pat rodo, kad daugiau nei 500 bankų, padedami „Mossack Fonseca“, užregistravo beveik 15 600 taip vadinamų prieglobsčio bendrovių, siekdami padėti savo klientams išvengti mokesčių. Šiuos kaltinimus bankų asociacijos neigia.
Kaip veikia mokesčių prieglobsčiai? Nors yra ir legalių būdų naudotis mokesčių prieglobsčiais, arba šalimis su mažesniais mokesčiais, paprastai jais yra naudojamasi siekiant nuslėpti tikruosius pinigų savininkus ir jų kilmę bei išvengti mokesčių savo šalyse. Ypač kritikuojama praktika įsteigti prieglobsčio bendroves, kurios iš išorės atrodo kaip legaliai vykdančios veiklą, bet iš tiesų yra tik tuščios priedangos, valdančios pinigus, tačiau slepiančios jų savininką.
Ką sako kaltininkai? „Mossack Fonseca“ teigia esą nekalta ir sako, jog per visus 40 savo veiklos metų dar nė karto nebuvo apkaltinta kokiais nors nusikaltimais.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad skandalą dirbtiniu būdu kuria „žurnalistai ir kitų organizacijų atstovai, aktyviai bandantys diskredituoti Putiną ir šios šalies lyderystę“. Jo teigimu, dokumentus paviešinti galėjo „buvę JAV valstybės departamento, CŽV, bei kitų saugumo tarnybų darbuotojai“.
Ką tik atsistatydinęs Islandijos ministras pirmininkas, duodamas interviu Švedijos televizijai, tepasakė, kad jo verslo reikalai niekuo nebuvo susiję su politika, ir nutraukė pokalbį.
Tuo tarpu FIFA paskelbė pradedanti Damiani veiklos tyrimą, o pastarasis „Reuters“ iškart po dokumentų paviešinimo sakė nutraukęs santykius su susikompromitavusiu FIFA viceprezidentu, kai tik šis buvo apkaltintas korupcija.
Kokios įtakos tai turės jų reputacijai? Didžioji dalis tariamų nusikalstamos veiklos įrodymų nutekintuose dokumentuose nėra tiesioginiai. Pavyzdžiui, Putinas nėra tiesiogiai susietas nė su viena slapta ofšorine sąskaita, tačiau artimi Rusijos lyderio bendražygiai į jas yra nutekinę iki $2 mlrd. lėšų. Vienu atveju, valstybės kontroliuojamas Rusijos bankas vienai tų ofšorinių kompanijų pervedė maždaug $1 mlrd., ir ta pati kompanija vėliau 2010-2011 m. pervedė vieno slidinėjimo kurorto savininkams apie $11 mln. Kaip skelbia žiniasklaida, Putinas yra dažnas to kurorto svečias, o jo dukra Katia jame surengė savo vestuvių pobūvį 2013 m.
Vienas akivaizdžiausių korupcijos atvejų kol kas susijęs su Islandija: dokumentai atskleidė, kad šalies ministras pirmininkas Gunnlaugssonas kartu su žmona valdė dalį vienos kompanijos, siekusios gauti milijonus dolerių iš žlugusių Islandijos bankų. Tūkstančiams protestuotojų išėjus į gatves, jis buvo priverstas paskelbti apie pasitraukimą.
Kokios įtakos tai turės ofšorinėms praktikoms? Ekspertų nuomonės čia išsiskiria: Nigelis Greenas iš finansinių konsultacijų grupės „deVere“ sako, kad tai geriausiu atveju turės tik minimalų poveikį. Pasak jo, viso pasaulio šalys jau turi savus mechanizmus, dėl kurių „visiškai nuslėpti pinigus yra kone neįmanoma“. Tuo tarpu „Time“ ekonomikos korespondentė Rana Foroohar yra įsitikinusi, kad šis paviešinimas gali sukelti „rimtą kapitalizmo krizę“.
Kalifornijos universiteto Berklyje ekonomistas Gabrielis Zucmanas tvirtina, kad nutekinti dokumentai atskleidžia, kaip giliai ofšoriniame pasaulyje yra įsišaknijusios kenksmingos praktikos bei nusikalstamumas. Jo teigimu, dokumentų paviešinimas turėtų paskatinti viso pasaulio vyriausybes įvesti „konkrečias sankcijas“ prieš asmenis ir organizacijas, įsitraukusias į tokias praktikas.
Kur aš pats galiu pamatyti tuos dokumentus? Kol kas viešai nėra prieinamas joks nutekintų Panamos dokumentų archyvas. Taip yra dėl didžiulio jų kiekio, bei dėl to, kad didžioji jų dalis, kaip manoma, turi asmeninės informacijos, įskaitant pasų duomenis, ir nebūtinai apima nusikalstama veikla įtariamus asmenis.
Laimei, ICIJ jau sudarė detalų kompromituotų asmenų sąrašą, kurį taip pat galima filtruoti pagal šalis. Jį galima rasti adresu www.panamapapers.icij.org. Organizacijos teigimu, nutekinti duomenys taip pat rodo daugiau nei 214 000 ofšorinių kompanijų, jungiančių žmones daugiau nei 200 šalių ir teritorijų, o daugiau nei 140 politikų ir pareigūnų iš viso pasaulio turi savo asmenines ofšorines sąskaitas. Pasak ICIJ, konkretesni duomenys bus paviešinti jau gegužės pirmoje pusėje.
Nuotraukoje: Islandijos premjeras spaudos konferencijoje kalba apie Panamos dokumentus
