Amerikoje namų skaičius, kuriuose gyvena jų šeimininkai, smuktelėjo iki žemiausio lygio per pastaruosius devyniolika metų. Nuosavas namas ir toliau išlieka dalis amerikietiškos svajonės, tačiau šiuo metu daugeliui šalies gyventojų tai yra nepasiekiama.
Remiantis naujausiais Amerikos Prekybos departamento duomenimis, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį tik 64,4 proc. visų gyvenamųjų namų Amerikoje gyveno jų savininkai. Šis rodiklis nebuvo toks žemas nuo pat 1994 metų paskutiniojo ketvirčio, o prieš pat nekilnojamo turto burbulo sprogimą šioje šalyje šis rodiklis siekė daugiau nei 70 proc.
Tuo pačiu simetriškai mažėja nuomai skirtų neužimtų namų skaičius. Šiuo metu nuomai skirtų neužimtų namų dalis sudaro 7,4 proc., t.y. žemiausias rodiklis nuo pat praėjusio amžiaus 90-ųjų vidurio. Palyginimui, prieš krachą nekilnojamo turto rinkoje šis rodiklis siekė 11 proc. Kaip viso to rezultatas, Amerikoje sparčiai didėja nuomos kainos. Vien rugsėjį metinis nuomos kainų prieaugis sudarė 3 proc., t.y. buvo didžiausias nuo pat 2008 metų sausio mėnesio. Tad šioje rinkoje infliacija yra beveik dvigubai didesnė nei šiuo metu esanti bendra infliacija Amerikoje.
„Sistemingas nuosavų namų skaičiaus mažėjimas - tai sudėtingų sąlygų kredito rinkoje ir istoriškai mažo skaičiaus asmenų, perkančių pirmąjį būstą, pasekmė“, - pareiškė Amerikos nekilnojamo turto objektų plėtotojų asociacijos ekonomistas Joshas Milleris.
Dėl Amerikos Centrinio banko vykdomos itin švelnios pinigų politikos, hipotekos paskolos šalyje yra labai pigios. Trisdešimties metų trukmės paskolų vidutinės palūkanų normos šiuo metu siekia mažiau nei keturis procentus, tuo tarpu kai ilgalaikis vidurkis sudaro 8,5 proc. Be to, per krizę gerokai atpigo namai. Tuo tarpu S&P/Case-Shiller indeksas, kuris sudaromas atsižvelgus į dvidešimtyje didžiausių Amerikos didmiesčių esančias gyvenamojo nekilnojamo turto kainas, daugiau nei dvejus pastaruosius metus nuolat auga, tačiau jo vertė vis dar yra 16 proc. mažesnė nei buvo per patį nekilnojamo turto kainų piką 2006 metais.
Tačiau kartu su šiomis tendencijomis, kurios padidino namų prieinamumą, tuo pačiu bankai sugriežtino kreditų išdavimo kriterijus. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nepaisant pagerėjimo Amerikos darbo rinkoje situacija čia vis dar nėra ideali, daugelis amerikiečių neturi pinigų pradiniam įnašui norint gauti paskolą.
Tuo tarpu prieš krizę nei tai, nei mažos pajamos nebuvo problema. Tuomet bankai dalino būsto paskolas net neklausdami apie pajamas. Kaip knygoje „Gedimų linijos“ paaiškino buvęs pagrindinis Tarptautinio Valiutos Fondo ekonomistas Raghuramas Rajanas, kuris šiuo metu yra Indijos Centrinio banko vadovas, tai iš esmės buvo Amerikos valdžios vykdytos politikos nekilnojamo turto atžvilgiu išdava, t.y. bankai buvo įpareigoti skolinti mažesnes pajamas gaunantiems amerikiečiams.
Ši politika buvo reakcija arba atsakas į didėjančią socialinę atskirtį, t.y. buvo siekiama tuo pačiu ir per didesnį nekilnojamo turto prieinamumą sulyginti vartojimo lygį. Anot Rajano, tai turėjo užmaskuoti vis labiau šalyje didėjantį skirtumą tarp gyventojų pajamų, nes šiai problemai spręsti reikalingos ilgalaikės reformos, tuo pačiu ir išsilavinimo srityje.
„Nuosavų namų rodiklis dar nepasiekė dugno. 64 proc. lygis atrodo pagrįstas“, - pareiškė Capital Economics kompanijos, kuri specializuojasi nekilojamo turto rinkoje, ekonomistas Paulas Diggle. Palyginimui, atitinkamas rodiklis euro zonos šalyse siekia vidutiniškai 65 procentus.
Tačiau nuosavas namas vis dar išlieka didele amerikietiškos svajonės dalimi.
„Amerikiečiai vis dar nori turėti nuosavus namus, tačiau dėl krizės jie tapo atsargesni ir labiau atsakingesni”, - teigė Amerikos Būsto ir urbanistinės plėtros sekretorius Shaunas Donovanas.
„Siekis turėti nuosavą būstą nepasikeitė. Paskolų išdavimo taisyklės šį siekį palengvina arba apsunkina, tačiau šis noras - siekis nesusilpnėjo net ir krizės metu” - jam antrino pagrindinis Fannie Mae ekonomistas Dougas Duncanas.
