Žemės ūkio verslas iki šiol buvo vienas iš stipriausių mūsų šalies ūkio stuburo slankstelių, o pienas – Lietuvos baltoji nafta. Keičiantis pasaulinėms tendencijoms, krentant pieno kainoms, dabar svarbiausia – nenuleisti rankų ir investuoti į ūkių efektyvumą. Šį teiginį Kaune įvykusiame renginyje pieno gamintojams „Pienės 2015“ palaikė ir Lietuvos, ir užsienio ekspertai. „Mūsų problemų neišspręs nei ES, nei pasaulis, į viršų turime kilti patys. O vienas iš sprendimų – stiprūs pieno kooperatyvai“, – sakė efektyviausiems šalies pienininkystės ūkiams apdovanojimus įteikusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Pieno sektorius nėra lygi tiesė, jis kupinas leidimosi žemyn ir veržlaus kilimo aukštyn kreivių. Tai pabrėžė pranešimą „Pasaulinės pieno rinkos tendencijos ir ES vaidmuo panaikinus pieno kvotas“ skaitęs žemės ūkio ekonomikos mokslų daktaras iš Italijos Keesas DeRoestas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad pasaulio gyventojų skaičiui augant, augs ir poreikis pieno produktams, pieno suvartojimas didės. Šiandien pasaulyje yra 145 mln. pieno ūkių, juose dirba apie milijardas žmonių. Vis svarbesnėmis eksporto kryptimis tampa Kinija ir Pietryčių Azija, o ES yra viena iš didžiausių pieno eksportuotojų pasaulyje. „Ne vienoje ES šalyje narėje pieno supirkimo kainos yra aukštos dėka aktyvios kooperatyvų veiklos“, – pastebėjo italas.
Keeso DeRoesto teigimu, pieno gamyba artimiausią dešimtmetį padidės, iš papildomo pieno daugiausia bus gaminami pieno milteliai ir sūriai, turintys didžiausią pridėtinę vertę. Kalbėdamas apie laikotarpį po pieno kvotų panaikinimo, italas apžvelgė ES politikos priemones 2015–2019 metais. ES mastu yra numatytos rinkos reguliavimo priemonės (tam tikrų produktų intervenciniai pirkimai, krizių fondas ir kitos rinkos apsaugos priemonės), kurių būtų imtasi esant krizinei situacijai. Kalbėdamas apie Lietuvos vaidmenį ir perspektyvas ES pieno produktų rinkoje, Keesas DeRoestas patarė investuoti į ūkių efektyvumą, naudotis ES parama. „Nors kainos dabar nukritusios, bet jos augs“, – įsitikinęs italų ekspertas.
Įžvalgomis apie situaciją Lietuvos pieno rinkoje pasidalijo ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pieno ūkiams dirbti pelningai padėjo tiek ES, tiek nacionalinės tiesioginės išmokos. Pasak V. Gapšio, nors Lietuvoje, kuri beveik 22 proc. neįvykdė pieno gamybos kvotos, primilžiai vieni mažiausių ES, tačiau turime jų didinimo rezervą, galime būti konkurencingesni. ,,Pieno supirkimo kainos banguoja, prie to reikia priprasti. Atėjus geram laikui, visada reikia galvoti ir apie blogesnius laikus, pardavimo alternatyvas“, – patarė ekonomistas, atkreipęs dėmesį į kooperatinių perdirbimo įmonių steigimą, kooperatyvų būrimąsi į grupes, ūkių stambinimą.
Nors Lietuvai teko didžiausias Rusijos embargo maisto produktams smūgis, kuris prisidėjo prie žemyn slystančių žaliavinio pieno supirkimo kainų, tačiau statistika rodo, kad šalies pieno produktų eksportas nuo embargo pradžios išaugo 5 proc.
Lietuvos žemės ūkio tendencijas ir galimybes vertindami banko analitikai sutaria, kad ilguoju laikotarpiu žemės ūkio verslas yra perspektyvi verslo sritis. Esant sunkumams labiausiai nukenčia smulkūs rinkos žaidėjai, todėl kooperacija – būtina.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė su renginio dalyviais diskutavo apie pieno sektoriaus Lietuvoje tendencijas ir paramos galimybes. „Pas mus labai smulkūs ūkiai, tai skaudžiai atsiliepia supirkimo kainų vidurkiui. Turėtume stambinti ūkius, kurie gali išsilaikyti“, – kalbėjo ministrė.
Pasak V. Baltraitienės, Rusijos embargas buvo didelis spyris perdirbėjams, nors jie jau buvo ne kartą susidūrę su šios šalies sankcijomis. Naujų rinkų paiešką vykdo ir perdirbėjai, ir Žemės ūkio ministerija. Visa tai duoda apčiuopiamų rezultatų. Norėtųsi, kad tai atsispindėtų ir pieno gamintojams mokamų kainų dydžiuose.
Kalbėdama apie paramą, kuria galima pasinaudoti naujajame finansiniame laikotarpyje, ministrė pasidžiaugė patvirtinta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa ir detaliai pristatė jos teikiamas perspektyvas. „Džiugu, kad mūsų jaunųjų ūkininkų įsikūrimui pavyko iškovoti gerokai didesnę paramą negu latviams ir estams“, – sakė ministrė. Savo ruožtu V. Baltraitienė visus paragino investuoti labai atidžiai, viską gerai pasiskaičiuoti ir apgalvoti. „Verslo raštingumo reikia mokytis nuolat. Žemės ūkis yra lygiai toks pat verslas, kaip ir kiti. Rengiant verslo planus, būtina planuoti pajamas įvertinant ne didžiausią gautą pieno supirkimo kainą, bet ir atsižvelgti į galimą jos kritimą, nes kainų svyravimai vyksta nuolat“, – pabrėžė ministrė ir paragino norinčiuosius jaustis tvirčiau burtis ne tik į pieno supirkimo, bet ir į perdirbimo kooperatyvus.
