Visuotinis streikas – malda prie Aušros vartų. Tokį protestą pasirinko tautinių mažumų organizacijų atstovai, į mišias sukvietę Vilniaus, Vilniaus rajono, Šalčininkų ir Trakų moksleivius. Nors nebuvo įvardinta, kiek tiksliai mokyklų bendruomenių prisijungs prie streiko, prie Aušros vartų susirinko apie tūkstantį žmonių.
Bendrai maldai trečiadienį prie Aušros vartų susirinko išties daug Vilniaus krašto mokyklų mokinių, jų tėvų, mokytojų. Dalyvavo ir vietos politikai, taip pat atvyko Lenkijos Seimo vicepirmininkas Marekas Kuchcinskis.
Dalis, kaip neslėpė patys, pasinaudojo proga vietoj pamokų ateiti čia, tačiau dauguma tvirtino ėję, nes nori prisidėti prie savo mokyklų ir viso švietimo stiprinimo tautinių mažumų mokyklose. Kaip sakė Vilniaus tarybos narė ir viena iš protesto akcijos organizatorių, Tėvų forumo atstovė Renata Cytacka, kiek tiksliai susirinko žmonių į mišias, neskaičiuota.
„Bet turime patvirtinimą iš visų Vilniaus krašto lenkiškų ir kai kurių rusiškų mokyklų, kad jos arba solidarizuojasi, arba yra čia, bet tikrai tėvai pareiškė, kad neleis šiandien“, – po mišių sakė politikė.
Dauguma vaikų, dalyvavusių streike – atėjusių į mišias, buvo vyresnių klasių moksleiviai, kai kurie – vos pirmokai ar antrokai. Vieną tokią grupelę vedusios kelios mokytojos pasipiktino net klausimu, kodėl jie čia dalyvauja, o ne veda pamoką. „Nenorime nieko sakyti, nesakysime ir iš kur esam“, – rėžė viena iš jų.
Kaip informavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), protesto akcijoje dalyvauja visos Vilniaus rajono (32) ir Šalčininkų rajono (18) mokyklos – čia mokinių nėra, bet mokytojai dirba. Širvintų ir Švenčionių rajonuose, anot ministerijos, protestuojančių mokyklų nėra, o Trakų rajone iš 7 mokyklų protestuoja keturios, Vilniaus mieste prie akcijos, ŠMM duomenimis, prisijungė taip pat ne visos tautinių mažumų mokyklos. Į protestuojančias Vilniaus ir Trakų rajono mokyklas atvyko apie pusė moksleivių, pamokos vedamos pagal grafiką, nurodė ministerija.
Tarp protestuojančių sostinės mokyklų yra Joachimo Lelevelio bei Simono Konarskio vidurinės. J.Lelevelio vidurinės mokyklos direktorė Edita Zubel sakė, kad į mokyklą trečiadienį atvyko tik maždaug kas penktas moksleivis.
„Mokytojai dirba pagal sudarytą tvarkaraštį, o mokinių šiandien iš tikrųjų yra labai mažai – iš 503 mokinukų turime 90“, – sakė E.Zubel.
Anot jos, vaikų neatėjimo į pamokas priežastys bus aiškios ketvirtadienį, kai mokiniai atneš pateisinimo dokumentus. Šioje mokykloje ugdomi vaikai nuo priešmokyklinės iki 12 klasės.
Tuo metu S.Konarskio vidurinėje mokykloje į pamokas atėjo dauguma iš 403 įstaigos auklėtinių, patvirtino direktoriaus pavaduotoja Kristina Kratkovska.
Mišiose melstasi, kad švietimo įstaigų plėtra būtų sėkminga ir naudinga vaikams bei stiprybės tiems, kurie mokslo metus turėjo pradėti kovoti dėl savo teisių. Tačiau politinių lozungų ar bent užuominų į jas buvo išvengta.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) antradienį surengtoje spaudos konferencijoje paskelbė, kad streiką organizuoja ne politinė partija, o mokinių tėvai ir juos vienijančios organizacijos.
Streiko organizatoriai reikalauja panaikinti suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą ir pusantro karto padidinti mokinio krepšelį tautinių mažumų mokyklose, įvesti privalomą lenkų kalbos egzaminą lenkiškose mokyklose. Taip pat nepamirštamas mokyklų reorganizacijos procesas Vilniaus mieste, kai kelios mokyklos iš vidurinių tapo pagrindinėmis.
Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo atstovė Danuta Narbut tvirtino, kad streikas numatytas tik trečiadienį, esą galbūt tautinių mažumų – lenkų ir rusų – balsas pagaliau pasieks šalies vadovus. O apie tai, kurios mokyklos protesto akcijoje dalyvaus, niekas niekam pranešti neprivalėjo – streiką organizuoja ne mokyklos, o tėvai.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) antradienio pavakarę išplatino pranešimą spaudai, kuriame paragino LLRA vadovus „ne politikuoti ir kviesti streikui, o verčiau skatinti tautinių mažumų mokyklų mokinius mokytis, nes geras išsilavinimas yra sėkmingos ateities garantija“.
ŠMM taip pat pažymėjo, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientai gerai laiko prieš kelerius metus įvestą bendrą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, gauna šimtukų. Juo labiau kad tautinių mažumų mokyklų mokiniams galioja palengvinimai, jiems leidžiama padaryti daugiau klaidų. Numatyta, kad šie palengvinimai galios iki 2019–2020 mokslo metų.