Trečiadienį Briuselyje buvo atidengtas memorialas terorizmo aukoms, pažymint pirmąsias 32 žmones pražudžiusių ir daugiau kaip 320 sužeidusių atakų metines. „Sužeisti, bet nepasiduodantys nesuvokiamam žiaurumui“ – rašoma ant memorialo, sudaryto iš dviejų nerūdijančio plieno plokščių, simbolizuojančių viltį ir visuomenės atsparumą tokio tipo išpuoliams.
Monumentas, kurį sukūrė žymus belgų menininkas Jeanas-Henri Compère, yra dedikuotas ne tik teroro atakų Briuselyje aukoms, bet taip pat ir tiems, kurie neteko savo gyvybių ar patyrė sužalojimus per kitus pastarųjų metų išpuolius Prancūzijoje, Tunise ir Turkijoje. Pastatytas šalia Europos Sąjungos būstinės Briuselyje, meno kūrinys yra 20 metrų ilgio ir 2 metrų aukščio. Jo atidengimo ceremonijoje dalyvavo Belgijos karalius Filipas ir karalienė Matilda, o taip pat kai kurie atakas išgyvenę žmonės bei aukų artimieji.
Trečiadienio rytą Belgijos karališkoji pora taip pat dalyvavo ceremonijoje Briuselio oro uoste, kur vienos minutės tyla 7 val. 58 min. buvo prisimenama akimirka, kuomet lygiai prieš metus išvykimo terminale driokstelėjo pirmasis sprogimas. Oro uosto personalas, saugumo pareigūnai bei gelbėtojai, vadavę sužeistuosius, žiūrėjo, kaip karalius Filipas padeda vainiką šalia išvykimo salės durų. Emocingą dainą sudainavo Eddy Van Calsteris, kurio žmona Fabienne Vansteenkiste, oro uosto darbuotoja, žuvo per ataką. Tuo tarpu renginyje dalyvavęs vokietis Larsas Waetzmannas pasakojo, jog laukė lėktuvo į Niujorką kartu su savo žmona Jennifer, kai įvyko išpuolis. Jis buvo sunkiai sužeistas, o jo žmona žuvo.
„Įvyko tai, kas neįsivaizduojama, - sakė jis. – Kas, jeigu būtume atvykę dešimčia minučių vėliau? Kas, jei būtume važiavę šiek tiek lėčiau? Vos per sekundės dalį pasikeitė visas mano pasaulis. Tačiau tą pačią akimirką aš taip pat pradėjau matyti tai, kas žmonėse geriausia.“
Kitas atminimo renginys vyko Maelbeeko metro stotyje, kur 9 val. 11 min. ryto sprogo kita bomba. Vietoje tylos minutės, Briuselio viešojo transporto valdyba paragino keliaujančius miestiečius ir miesto svečius prisijungti prie darbuotojų „minutei triukšmo, kad parodytume, jog nepamiršome neapykantos ir teroro, bet stovime vieningi“. Visi traukiniai vienai minutei sustojo, o keleiviai buvo pakviesti prisijungti prie aplodismentų.
Abiejose atakų vietose žuvo po 16 žmonių. Atsakomybę už jas prisiėmė džihadistų organizacija „Islamo valstybė“.
Praėjus metams po didžiausio smurto protrūkio Belgijos žemėje nuo Pirmojo pasaulinio karo, šalis vis dar bando susitaikyti su tomis atakomis. Šalies ministras pirmininkas šį savaitgalį patikino, jog aukų šeimoms ir sužeistiesiems ir toliau bus teikiama intensyvi pagalba, pasigirdus nuogąstavimams dėl netolygios vyriausybės pagalbos žmonėms su rimtais, gyvenimą pakeitusiais, sužalojimais. Jis taip pat teigė pasijutęs „sukrėstas“ po naujausio susitikimo su aukų šeimomis ir paragino draudimo bendroves pagreitinti kompensacijų išmokas.
Kiti atminimo renginiai taip pat vyko priešais istorinę Briuselio akcijų biržą, tapusią spontanišku memorialu per pirmąsias dienas po tragiškų įvykių. Katedrose ir bažnyčioje buvo laikomos pamaldos, įskaitant ir Molenbeeką, rajoną vakarų Briuselyje, kuris išgarsėjo paaiškėjus, jog jame veikė teroro atakas inicijavęs džihadistų tinklas.
Pats Compère, memorialą tragedijos aukoms sukūręs menininkas, buvo nustebintas, kuomet sužinojo, jog gyveno vos už 500 metrų nuo buto, kurį naudojo Briuselio atakų organizatoriai Schaerbeeke, dar viename rajone, kuriame vienas šalia kito egzistuoja socialinis nepriteklius ir pasiturinčios viduriniosios klasės šeimos. Skulptorius, Belgijoje vienodai gerai žinomas ir dėl savo ilgos aktoriaus karjeros filmuose, teatre ir televizijoje, memorialą sukūrė laimėjęs vyriausybinės komisijos paskelbtą konkursą.
Jo teigimu, Belgija po atakų pasikeitė, o šalis tapo kur kas atsargesnė. „Tai įvyko, ir gali įvykti dar kartą“, - sakė menininkas. Gatvėse ir metro stotyse ir toliau patruliuoja uniformuoti kariškiai su ginklais, saugomos ambasados ir vieši pastatai.
