Praėjusią savaitę 600 Hurstų šeimai priklausančios žemės akrų atsidūrė po vandeniu. Šioje žemėje jau buvo pasėti kukurūzai, o dabar šeimai reikia nuspręsti, sako Blake’as Hurstas, ar dar yra laiko čia pasodinti sojų pupeles, nežinant, ar vanduo pakankamai gerai nuplovė kukurūzams naudotą herbicidą ir šis nepakenks naujiems augalams. Tai itin sudėtingas sprendimas, sako jis.

„Nesėkmės seka viena po kitos, – sako Misūrio fermų biuro prezidentas Hurstas. – Blogiausia, kad esam priversti sėdėti ir stebėti, kaip lietus naikina mūsų derlių, nes negalime nieko pakeisti.“

Istoriniai derliaus praradimai dėl patvinusių laukų ir kitų su orais susijusių nelaimių nėra vien tik daugiau nei 2 milijonų amerikiečių fermerių problema. Fermeriai yra svarbi JAV ekonomikos dalis, nes jų eksportuojami produktai uždirba didelius pinigus. Žemės ūkis sudaro 5.4 % JAV BVP ir užtikrina 11 % visų darbo vietų šalyje.

Prasti orai gali atsiliepti ir vartotojams. Jei fermeriai negali užauginti pakankamai javų paklausai patenkinti, išauga kainos. Tai skatina augti ir mėsos kainas, nes kukurūzai dažnai naudojami gyvūnams šerti. Net ir kitus produktus eksportuojantys ūkininkai patiria nuostolių, nes užlieti greitkeliai ir geležinkeliai bei patvinusios upės stabdo produktų transportavimą.

Šio pavasario potvyniai yra naujausias iš visų pastaraisiais metais Amerikos fermerius kamuojančių rūpesčių, įskaitant dėl tarptautinių prekybinių ginčų mažėjančią paklausą. Daugelis fermerių vylėsi, kad prezidentas Donaldas Trumpas susitars su Kinija, o Kongresas patvirtins jo naujus susitarimus su Meksika ir Kanada, taip išsprendžiant tarptautinius prekybos ginčus ir leidžiant susigrąžinti užsienio vartotojus.

Vyriausiasis Amerikos fermerių federacijos ekonomistas Johnas Newtonas sako, jog šiuo metų laiku fermeriai praranda pinigus kiekvieną dieną, kai negali vykdyti sėjos. O kadangi federalinė parama priklauso nuo akrų skaičiaus, jie nerimauja, kad užsivėlinusi sėja sumažins jiems priklausančių išmokų kiekį.

„Fermeriai yra atsidūrę ant bedugnės krašto, – sako Newtonas. – Jei ne federalinė pagalba, mes turėtume tikrą žemės ūkio srities krizę.“

USDA turi keletą programų, pagal kurias yra mokamos išmokos fermeriams ir kaimo bendruomenėms, įskaitant atlygį už potvyniuose prarastą derlių, tačiau kol kas neaišku, ar bus kompensuojami nuostoliai dėl pavėluotos sėjos.

Nerimą kelia ir tai, kad keičiantis klimatui, šios stichinės nelaimės gali tapti vis dažnesnės.

Šimtai nuo pastarųjų kelių metų uraganų, laukinių gaisrų ir potvynių nukentėjusių fermerių vis dar laukia išmokų, nes pasiūlytas $19 milijardų pagalbos paketas iki šiol nėra patvirtintas.

Dirbama žemė kukurūzus auginančiose valstijose, tokiose kaip Misūris, Nebraska ir Ajova yra taip smarkiai apsemta vandens, kad apsėtų laukų skaičius yra mažiausias per visą istoriją, rodo JAV Žemės ūkio departamento duomenys. Kai kuriose valstijose, įskaitant Ilinojų ir Pietų Dakotą, kukurūzais apsėtų akrų skaičius yra daugiau nei 60 % mažesnis už tipišką šio metų laiko vidurkį.

Pagalbos fermeriams „Farm Aid“ direktorė Alicia Harvie įsteigė pagalbos liniją, kuri kas mėnesį aptarnauja dešimtis fermerių. Pasak Harvie, dabartiniai potvyniai gali išprovokuoti panašaus masto krizę, kaip 1980-aisiais, kai buvo priverstos bankrutuoti didelis skaičius šeimyninių fermų. Ji tikina, kad potvyniai ir prekybos karai dar labiau apsunkina gyvenimą fermeriams, ir taip paveiktiems mažėjančių kainų ir prislėgtiems paskolų.

„Pernai vidutinė fermerių šeima dirbo į minusą, – sako ji. – Ar yra koks kitas darbas, kuriame mes tikimės, jog žmogus kasdien vykdys savo pareigas už tai netekdamas pinigų?“

Hurstas sako, kad fermeriams emociškai yra sunkus laikotarpis, kai reikia stebėti lietaus niokojamus laukus tuo pat metu, kai nieko džiuginančio nenusimato JAV ir Kinijos prekybos derybose. Kartu su tėvu, broliais, sūnėnais ir žentais fermą valdantis Hurstas sako, kad per pastarąsias 30 dienų nuotaikos yra pasikeitusios radikaliai – ir tikrai ne į gerąją pusę.