Vėlinės – mirusiųjų atminimo ir pagerbimo diena. Lietuvių Vėlinės atsirado krikščioniškam papročiui persipynus su senąja lietuvių švente Ilgėmis. Būta papročio Vėlinių dieną rinktis sodžiaus kapinaitėse, pasimeldus susėsti prie šeimos kapo ir valgyti pasikvietus neturtinguosius. Per Vėlines buvo paplitęs paprotys susėdus prie stalo pasakoti šiurpias istorijas apie vėles.
Šiomis dienomis Vėlinės švenčiamos kitaip. Tradiciškai lankomi mirusiųjų kapai, uždegamos žvakutės, bažnyčioje vyksta gedulingos pamaldos už mirusiuosius. Tai yra visų vienybės, susitelkimo, rimties ir susikaupimo diena, vykdant šventus tėvų ir protėvių priesakus saugoti mirusių atminimą.
Lapkričio 7d. mirusių artimųjų atminimas buvo pagerbtas ir Čikagos lituanistinėje mokykloje. Tą dieną mokykloje svečiavosi Tėvas Vaidas, jis ir atlaikė šventąsias Vėlinių mišias. Mokyklos didžioji salė buvo papuošta gėlėmis, žvakutėmis, buvo išdėliotos mirusių artimųjų nuotraukos. Šventinėse mišiose meldėsi, klausėsi skaitinių mokytojai, 5-10 klasių mokiniai, tėvų komiteto nariai. Mišiose grojo šauniosios muzikos mokytojos: Rasa Stanevičienė ir Genutė Razumienė.
Mokyklos mažieji ir pradinių klasių mokinukai Vėlines paminėjo savo klasėse. Susikaupę klausėsi įdomių mokytojų pasakojimų apie šventės prasmę ir papročius, žiūrėjo nuotraukas, kaip atrodo kapinės Vėlinių naktį Lietuvoje, darė įvairius darbelius.
Vėl dega žvakės kapuose,
Tarytum rodytų į dangų kelią.
O vakaras toks šventas,
Kad norisi atsiklaupt ant kelių.
ČLM mokytoja Skirmanta Orintienė
Nuotraukų autorė Viktorija Šileika
