Paaiškėjus, kad krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas praras Lietuvos pilietybę, atsinaujino diskusijos dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Tačiau kiekvienais metais Ž.Ilgausko likimas ištinka apie pusę tūkstančio užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie pasiprašo kitos valstybės pilietybės. Į Vilnių artimiausiomis dienomis ketina atvykti Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Danguolė Navickienė. Ji ir vėl bandys įkalbėti politikus leisti lietuviams būti ir kitų šalių piliečiais. Į PLB kreipiasi vis daugiau pilietybės prarasti nenorinčių užsienyje gyvenančių lietuvių – jie prašo užtarimo.
Lietuvos pilietybės netenkančių žmonių daugėja. Migracijos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį jos neteko tiek asmenų, kiek per visus praėjusius metus. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos pilietybės atsisakė 19 žmonių, 408 asmenys jos neteko tapę kitos valstybės piliečiais. Daugiausia lietuvių pilietybės neteko įgiję Rusijos, Vokietijos, Švedijos ir Didžiosios Britanijos pilietybę. Praėjusiais metais Lietuvos pilietybės atsisakė 43 asmenys, neteko 409.
2012 metų statistika panaši – tapę kitos valstybės piliečiais Lietuvos pilietybės neteko 419 asmenų, mūsų šalies pilietybės atsisakė 26 asmenys. Pagal Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo gimdami arba per santuoką.
Žinia apie Ž.Ilgauską ir dėl to kilusi pasipiktinimo banga pažadino prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ji pasiūlė įstatymo pataisas, pagal kurias Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti ypatingai mūsų šaliai nusipelnę piliečiai.
PLB pirmininkė D.Navickienė sakė, kad tai sukeltų problemų dėl tokių žmonių atrankos: „Kuris labiau nusipelnęs – sportininkas ar menininkas, kuris gaudamas algą ir aplodismentus už savo darbą garsina Lietuvos vardą užsienyje, ar ta savo darbui atsidavusi lituanistinės mokyklos mokytoja, kurios dėka kelios kartos užsienyje gyvenančių jaunų lietuvių išmoksta lietuviškai skaityti ir rašyti bei gerbti savo tėvų žemę? O kaip labdaros organizacijos nariai, kurie nenuilsdami renka aukas aprengti ir pagydyti Lietuvos vargstančius ar sergančius vaikus? Visi jie gerbia ir myli Lietuvą – nuo pasaulinio garso asmenybės iki paprasto žmogaus, apie kurių gerus darbus pasaulis niekad nežinos. Kodėl neleisti visiems tokiems išsaugoti Lietuvos pilietybę, jei jie jos trokšta? Nereikės nei didelės biurokratijos, nei galvosūkių atrinkti, kuris labiau vertas.“
D.Navickienė sakė, kad užsienyje gyvenantys lietuviai jos dažnai klausia dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. „Jie lojalūs abiems kraštams. Nemato konflikto. Visi prašo užtarimo – daugelis bijo prarasti Lietuvos pilietybę. Jiems nesuprantama, kai kito krašto valdžia nesijaudina, kad jie išlaiko Lietuvos pilietybę, o Lietuvai užkliūva kito krašto pilietyb4“, – sakė ji. PLB pirmininkė pasakojo žinanti kelis atvejus, kuomet vienas sutuoktinis įgijo JAV pilietybę, todėl prarado Lietuvos, o kitas bijo prašyti JAV pilietybės ir lieka Lietuvos piliečiu, gyvena be pilnų JAV piliečio teisių ir privilegijų.
Dar viena įdomi istorija: jauna lietuvė tapo JAV piliete, todėl neteko Lietuvos pilietybės. Su iraniečiu vyru ji išvyko į Iraną, kur gavo Irano pilietybę. Dabar ji yra JAV ir Irano pilietė – abi šios šalys nemato dėl to problemų. Moteris moko vaiką lietuviškai, dirba vietos lietuvių bendruomenės valdyboje.
Kalbėdama apie Ž.Ilgausko atvejį D.Navickienė teigė, jog iš jo neturėtų būti atimta pilietybė, nebent jis pats norėtų jos atsisakyti.
„Jei jis lietuvių kilmės, gimstant įsigijęs Lietuvos pilietybę ir nėra nusikaltęs prieš valstybę, tai kokia nauda Lietuvai ją atimti? Ypač dabar, kai Vladimiro Putino imperializmas gresia visiems kaimyniniams kraštams ir kiekvieno Lietuvai lojalaus piliečio balsas itin reikalingas“, –teigė ji.
Prieš kelerius metus garsiai nuskambėjo JAV gyvenančio Virginijaus Pikturnos atvejis – jis yra Nepriklausomybės Akto signataras, neturintis Lietuvos pilietybės. 2002 metais Lietuvoje priimtas įstatymas leido turėti JAV pilietybę nuo 2003 metų sausio 1 dienos. V.Pikturnos darbovietė pradėjo tvarkyti JAV pilietybės dokumentus tikėdamasi, kad ją jis įgis per metus, nes tokia procedūra paprastai užtrunka metus ir ilgiau. Bet JAV valdžios institucijos V.Pikturnai pasą įteikė per rekordiškai trumpą laiką – 2002-ųjų lapkritį, todėl buvo pradėta Lietuvos pilietybės netekimo procedūra.
Vašingtone gyvenantis V.Pikturna laikosi nuomonės, kad Lietuva turėtų grąžinti pilietybę visiems jos netekusiems žmonėms, nes tai yra prigimtinė, Konstitucijoje įtvirtinta teisė. V.Pikturna pripažino, jog jaučia nuoskaudą dėl atimtos pilietybės, tačiau jis pabrėžia, kad lietuvybės iš jo niekas neatims.
