Popiežius Pranciškus paskelbė, kad Vatikano slaptasis archyvas nebėra slaptas. Ką reiškia šis sprendimas? Koks nuo šiol bus Vatikano archyvas ir ką ten galima rasti?

Vilniaus universiteto profesorius dr. Paulius Subačius primena: „Žodžių reikšmės nuolat keičiasi, todėl ir pavadinimas „Archivio Segreto Vaticano“ įgijo naują semantiką.“

„Archyvo statusas visiškai nepasikeitė. Mane, kaip filologą, pradžiugino ši žinia, nes popiežius savo autoritetu pasakė tai, ką kalbos istorijai seniai žinojo – žodžių reikšmės keičiasi“, – sako profesorius.

Iki šiol žodis „slaptasis“ daugeliui asocijuojasi su neigiama reikšme – „kažkas kažką slepia“. Tačiau, anot dr. P. Subačiaus, galima būtų sakyti, kad kiekvienas archyvas „kažką slepia“.

„Visi prisimename, kaip Lietuva džiaugėsi, kai buvo rastas vienas iš nuorašų mūsų nepriklausomybės akto. Niekas jo iš tikrųjų neslėpė, jį reikėjo rasti. Kiekvienas anūkas, pasiknaisiojęs po močiutės popierius, rastų kažką, kas yra įdomu ir netikėta. Kai institucijos turi šimtų ir tūkstančių metų istoriją, žinoma, kad jų archyvuose yra nežinomų dalykų, bet tai nereiškia, kad jie slepiami“, – tikina profesorius.

Pats P. Subačius yra dirbęs su Vatikano archyvo dokumentais. Tačiau į archyvo saugyklą „paprastam mirtingajam“ patekti yra neįmanoma.

„Į Vatikano archyvo skaityklą vienu metu gali patekti apie 60 mokslininkų. Jiems atneša dokumentus ir jie gali juos tyrinėti. Negalima nieko išsinešti, išskyrus, popierių ir paprastą pieštuką. Negalima įsinešti rašalo ir kitų priemonių, bet galima užsisakyti skaitmenines kopijas“, – įspūdžiais dalijasi profesorius.

85 kilometrai – tiek galima rasti lentynų archyve. Anot profesoriaus, tai vienas svarbiausių pasaulio archyvų, saugyklų.

„Jeigu turime galvoje Europos istoriją, tarp 5–13 amžiaus, iki pat mūsų didžiųjų kunigaikščių laikų, tai maždaug pusė visų Europos dokumentų yra popiežiaus archyve“, – teigia jis.