Daugiau 
 

Vašingtono piliečių smūgis NRA

11/07/2014 Aidas
usa-2

Antradienį istorinio kritikos smūgio rinkimuose sulaukė ne tik Barackas Obama ir jo demokratų partija. Toks pats likimas ištiko ir Nacionalinę šaunamųjų ginklų savininkų asociaciją (NRA).

Du dešimtmečius Amerikos politikoje galiojo taisyklė – ginklų lobizmas visada laimi. Jis laimi Kongrese, jis laimi valstijų valdžioje, jis laimi teismuose. Jo galios neatėmė net Sandy Hook žudynės: prezidentas Obama negalėjo net surengti balsavimo dėl naujų saugumo priemonių ir ginklų kontrolės, jau nekalbant apie tokių įstatymų įteisinimą.

Priešingai, 2014 metais teisė nešiotis ginklą visuomeninėse erdvėse tapo įstatymu paskutiniojoje, ilgai besipriešinusioje valstijoje – Ilinojuje. Paslėptus ginklus dabar galima nešiotis visoje šalyje, nuo vandenyno iki vandenyno.

Tačiau antradienio rinkimuose Vašingtono valstijos rinkėjai sulaužė šią taisyklę. Jie beveik 60 procentų persvara pritarė Iniciatyvai 594 - nutarimui, išplečiančiam asmens istorijos patikrinimą bet kokiems šaunamųjų ginklų pardavimams ar perdavimams, išskyrus perdavimus tarp šeimos narių ir trumpalaikę nuomą sporto arba savigynos tikslais.

594 straipsnis įgauna ypatingos svarbos, kai prisimename, jog Vašingtonas buvo ta valstija, kurioje ginklų lobizmas tariamai įrodė esąs nepažeidžiamas. Ilgametis ginklų šalininkas ir Atstovų rūmų spikeris Thomasas Foley 1993 ir 1994 metais padėjo priimti du ginklų laikymą apribojančius įstatymus: kai kuriuos šaunamųjų ginklų pardavinėjimo apribojimus (Brady Bill) ir laikiną kovinių šaunamųjų ginklų draudimą po to, kai Spokano Oro pajėgų bazėje įvykusio šaudymo metu buvo nužudyti 4 ir sužeisti dar 23 asmenys. Tuometinis NRA prezidentas Charltonas Hestonas atvyko į jo apskritį ir 1994 m. rinkimuose ragino nepalaikyti Foley. Foley sutriuškinimas buvo NRA pergalė.

Ir nors politikai išmoko nuolatos paklūsti NRA, apklausos ir toliau rodė, kad visuomenė smarkiai palaiko įvairius bandymus apsaugoti visuomenę nuo netinkamo ginklų panaudojimo, ypač asmenų istorijos tikrinimą, siekiant, kad ginklai nepatektų į rankas nusikaltėliams, psichiniams ligoniams ir smurtaujantiems šeimoje. Iniciatyva 594 rado būdą šią paramą transformuoti į politinį faktą. Vietoj to, kad projektas būtų pateiktas teisės aktų leidėjams, jis buvo pateiktas rinkėjams. Antradienio balsavimas patvirtino, kad apklausos neklydo: jei klausite žmonių nuomonės, jie ginklų kontrolei pritaria.

Iniciatyva 594 yra sudėtingas įstatymas, užpildantis 18 puslapių, kurio didžioji dauguma – techninės pataisos dabartiniams valstijos nuostatams. Vien apibrėžimai ir terminų paaiškinimai nusitęsia per 6 puslapius. Tai rinkėjų nesustabdė. Kaip jų nesustabdė ir balsavimo biuletenyje esantis konkuruojantis įstatymo projektas, siekiantis dar labiau sumažinti ir dabar vos egzistuojančią kontrolę. Vašingtono rinkėjai priėmė ginklų kontrolės įstatymą, nepaisant to, kad į savo valstijos Senatą perrinko respublikonų valdančią daugumą.

Šis retas įvykis demonstruoja, kaip per ateinančius metus valstija po valstijos gali imtis ginklų kontrolės. Iniciatyva aiški ir įtikinama: bet koks ginklų pardavimas ar perdavimas (išskyrus keletą kruopščiai aprašytų išimčių: dovanas tarp šeimos narių, ginklo skolinimas asmeniui, kuriam tuo metu gresia neišvengiamas fizinis pavojus, tikrus antikvarinius ginklus, kurių šovinių nebėra pardavime ir t.t.) turi paklūsti toms pačioms asmens istorijos tikrinimo sąlygoms, kokios taikomos įsigyjant šaunamąjį ginklą iš licencijuoto pardavėjo. Kitaip tariant – daugiau jokių įstatyminių spragų ginklų parodoms. Parodos ir toliau gali vykti, jose ginklus gali eksponuoti nelicencijuoti pardavėjai. Tačiau jei toks pardavėjas randa sau pirkėją, jis privalo kreiptis į licencijuotą ginklų prekybininką ir patikrinti tą asmenį prieš legaliai užbaigiant pardavimą.

Kokie gali būti tokio įstatymo kontrargumentai? Ginklų šalininkų išburti scenarijai, skirti patraukti savo pusėn neapsisprendusius rinkėjus, neretai skambėjo absurdiškai: o kaip dėl moters, kurią kažkas persekioja (tačiau jai šiuo metu negresia neišvengiamas pavojus) ir kuri nori pasiskolinti ginklą iš draugės (be to, ji šiuo metu dėl kažkokių priežasčių negali kreiptis pas licencijuotą ginklų pardavėją, kuris patikrintų jos tapatybę ir asmens istoriją)? Ginklų šalininkai savo poziciją pristatė per paranojos prizmę, tikindami, kad bet koks įstatymas, kuriuo yra draudžiami šaunamieji ginklai psichikos ligoniams, yra tik pirmas žingsnis į visišką privačių šaunamųjų ginklų konfiskaciją ir totalitarinio režimo visose Jungtinėse Valstijose įvedimą. Tai, kad tokia žinutė sugebėjo patraukti trečdalį valstijos rinkėjų simpatijų, kelia nerimą. Tačiau svarbiausia šioje situacijoje yra tai, kad trečdalis yra pakankamai, jog išgąsdintų kongresmenus, tačiau nepakankamai, kad sustabdytų rinkėjų iniciatyvą. Tik pagalvokite, kokių iniciatyvų galime tikėtis 2016 metais, kai rinksime prezidentą – tais metais, kai prie balsadėžių rinksis didesnis ir mažiau konservatyvus elektoratas.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu