Sutarties pasirašyme dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Aušra Papirtienė, PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis, PLB atstovybės Lietuvoje administratorė Virginija Grybaitė, PLB Kultūros komisijos pirmininkė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen, Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Donatas Smalinskas, VLKK skyrių vedėjos Aurelija Dvylytė, Audra Ivanauskienė ir Vilija Ragaišienė, VLKK darbuotojai ir žurnalistai.
Rūpestis dėl Lietuvos ir lietuvių tautos ateities
Kreipimąsi į susirinkusius VLKK pirmininkas A. Antanaitis pradėjo teorine įžvalga apie globaliąją Lietuvą, pavadindamas ją senoviniu terminu – imperija. Pranešėjas pasaulio istorijoje išskyrė dvi imperijos – Romos ir Lietuvos, kurias atitinkamai sukūrė nedidelės lotynų ir lietuvių tautos.
„Tačiau, kuo viskas baigėsi – šiandieną lotynų nėra, Romos imperijos nėra, o Lietuva yra. Lietuva yra nedidelė, bet mes ir esame, ir kalbame savo kalba lietuvių, ir turime imperinį mąstymą, nes jis nenumirė, kadangi mes kas dieną po 85 kartus pasakome „globali Lietuva“ (prisiminęs viename PLB priėmime 85 kartus išgirstą terminą „globali Lietuva“)“, – kalbėjo A. Antanaitis.
Pranešėjas išreiškė viltį, kad ši istorinė įžvalga padės mums suprasti, kad esame didi tauta ir dėl to mums tą tautą, pasklidusią po pasaulį, reikia saugoti, išsaugoti ir išlaikyti. O pirmosios tokio pobūdžio sutarties pasirašymas – tai vienas mažas žingsnelis to išlaikymo linkme.
Užbaigdamas pasisakymą A. Antanaitis pabrėžė, kad mes turime bendrauti, draugauti ir dirbti kartu tam, kad lietuviai toje pasaulinėje Lietuvoje išliktų lietuviais, kalbančiais lietuviškai ir neužmirštančiais kelio grįžti į imperiją gerąja prasme.
„Lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė“
Prieš pasirašydama bendradarbiavimo sutartį PLB pirmininkė D. Henke pakvietė renginio dalyvius prisiminti 1949 m. birželio 14 d. Vokietijoje Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pasirašytą ir paskelbtą Lietuvių Chartą ir jos 3-ąjį punktą: „Kalba yra stipriausias tautinės bendruomenės ryšys. Lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė“. D. Henke taip pat kalbėjo apie problemas, su kuriomis susiduria užsienyje gyvenantys lietuviai ir auginantys vaikus dvikalbėse šeimose. PLB pirmininkė paprašė kalbos politikos kūrėjų daugiau dėmesio skirti dvikalbių šeimų tėvams, skatinti juos savo vaikus auklėti lietuviška dvasia, perduoti lietuvišką žodį, motyvuoti tai daryti, padėti suvokti, kad mūsų kalba yra unikali.
Vardan Lietuvos švietimo
Sveikinimo žodį Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vardu tarė komiteto narė A. Papirtienė: „Jūsų bendradarbiavimo sutartis, pats bendradarbiavimas yra ir bus nukreiptas į bendrą tikslą – vardan Lietuvos švietimo. Lietuva ir lietuviai išlikti gali tik per savo kalbą. Linkiu nuosekliai dirbti bendrai siekiant šito kilnaus ir didingo tikslo“.
Įteikdama bendradarbiavimo sutartį pasirašiusiems A. Antanaičiui ir D. Henke simboliškas atminimo dovanėles – įrėmintas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto kopijas – Seimo narė sakė, kad jos simboliškos šią akimirką ne tik tuo, kad mūsų širdyse Lietuva, bet ir tuo, kad šios kopijos atsiradimas – tai vieno iškilaus žmogaus didžiulis tikėjimas, didelio tikslo turėjimas, tylus ramus darbas to tikslo siekiant. A. Papirtienė palinkėjo sutartį pasirašiusioms šalims tyliai, ramiai dirbti vardan Lietuvos ateities, Lietuvos ir lietuvių išlikimo.
Džiaukimės savo unikalia kalba
VKI viršininkas D. Smalinskas palinkėjo, kad šitas bendradarbiavimas būtų abiem pusėms smagus, pilnas kūrybos, žaismės, nes kalba yra labai įdomus dalykas. Palinkėjo pamatyti Lietuvių kalbos dienas, kurios bus organizuojamos kaip ir ankstesniais metais, įdomiai, iškilmingai ir turiningai, pajusti gimtojo žodžio skonį, kvapą, spalvą ir viską kartu, kad mes džiaugtumėmės savo kalba. D. Smalinskas, nuramindamas PLB atstoves dėl galimų kalbos klaidų, pareiškė, kad jis truputėlį bijo, kad užsienio lietuviai, atvykę į Vilnių, nepasakytų: „Tai kur mes esame, ar Lietuvos sostinėje, ar ne Lietuvos“. VKI viršininkas patikino, kad dedamos pastangos, jog taip nebūtų. Taip pat palinkėjo nardyti, maudytis gimtosios kalbos jūroje ir nebijoti nei banginių, nei ryklių ar dar ko nors.
PLB Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen palinkėjo sutartį pasirašiusioms pusėms konkretaus bendradarbiavimo. VLKK Programų skyriaus vedėja Vilija Ragaišienė pasidžiaugė gražia galimybe bendrauti ir bendradarbiauti su PLB bei papasakojo apie Lietuvių kalbos dienas, kurios vyks nuo vasario 16-osios iki kovo 11-osios, apie rengiamą lietuvių kalbos viktoriną ir kitus renginius.
Renginio dalyviai dar ilgai šiltai bendravo prie kavos puodelio, vaišinosi vokišku marcipanu.
Sutarties pasirašymo akimirkas fiksavo žurnalistai Rasa Liutkuvienė, Povilas Sigitas Krivickas, Arūnas Sartanavičius, Stefanija Kilmanaitė bei VLKK darbuotojas dr. Alvydas Umbrasas.
Povilas Šimkavičius,
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
