Galva, atrodo, tuoj sprogs, tad ranka iškart tiesiasi į namų vaistinėlę – gal rasite kažką nuo skausmo. Pasižiūrite į tablečių nuo skausmo galiojimo trukmę ir pamatote, kad ji jau prieš kurį laiką baigėsi. Štai jums ir dilema: surizikuoti ir išgerti pasibaigusio galiojimo tabletę ar išmesti galbūt dar visai gerus vaistus? Ypatingai dažnai tai nutinka su tais vaistais, kuriuos vartojame ne nuolat, o tik tada, kai prireikia.
Ką iš tiesų reiškia galiojimo data? Ar pasenę vaistai tampa nebeveiksmingi, o gal net pavojingi?
„FDA reikalauja, kad ant visų nereceptinių ir receptinių vaistų būtų nurodytas partijos numeris ir galiojimo laikas“, – aiškina farmakologas Joe Graedonas, bestselerių „People’s Pharmacy“ ir „SimpleHealth Remedies“ naujienlaiškio autorius.
Po galiojimo termino pabaigos, gamintojas nebeteikia garantijos, kad medikamentas yra 100 procentų veiksmingas. Tai nereiškia, kad jis apskritai nebeveikia. Be to, sendami vaistai beveik niekada netampa nesaugūs vartoti, vienintelė „saugumo“ problema – galimai mažėjantis veiksmingumas.
„Deja, šis klausimas yra kur kas sudėtingesnis nei galėtumėte pagalvoti“, – sako Graedonas.
Nereceptiniai vaistai paprastai yra efektyvūs dar ilgai po to, kai baigiasi jų galiojimo laikas.
„Nereceptiniai vaistai paprastai yra kuriami, pasitelkiant patikimumo faktorių – taip, kad tam tikra tvari sudėtis atliktų tam tikrą funkciją. Sudėties tvarumas apskritai yra užtikrinamas keliolikai mėnesių ar net keliems metams. Kitaip tariant, kitą dieną po galiojimo termino pabaigos jūsų vaistai staiga nepasensta“, – aiškina Graedonas.
Tai, kada vaistas pasens, priklauso nuo jo cheminės struktūros, kokiomis sąlygomis jis yra laikomas, bei kitų faktorių. Pavyzdžiui, buteliukas advilio automobilio dėtuvėje suges greičiau nei laikomas virtuvės stalčiuje.
O štai su receptiniais vaistais viskas yra truputį kitaip.
„Jei įsigyjate firminius receptinius vaistus originaliame, vaistų kompanijos pagamintame buteliuke, jo galiojimo laikas bus maždaug 6-18 mėnesių nuo tos dienos, kai atsiimate juos vaistinėje“, – sako Graedonas.
Tačiau jei jūs įsigysite bendrinio pavadinimo vaistų versiją (pagal veikliąsias medžiagas) standartiniame vaistinės buteliuke, jis turės nurodytą tinkamumo pabaigos datą.
„Tai paprastai yra maždaug metai nuo jo paruošimo ir išdavimo, – aiškina Graedonas. – Ir tai neturi jokio panašumo su realiu galiojimo laiku. Jis gali būti trumpesnis arba ilgesnis.“
Jei tai yra vaistai, kuriuos jums tenka vartoti kasdien, tai paprastai nėra problema. Tačiau jei tai yra medikamentai, kuriuos vartojate tik esant reikalui, verčiau iš karto pasiteiraukite vaistininko, kokia yra tikroji galiojimo data, užrašyta ant originalios pakuotės.
Skysti medikamentai (purškikliai į nosį, sirupai nuo kosulio) ir kremai paprastai kelia daugiau nerimo nei tabletės ar piliulės. Skysčiai ir kremai yra gaminami su konservantais, kurie yra būtini tam, kad vaistas išlaikytų savo sudėties stabilumą ir lėčiau gestų.
„Skysčių ir kremų atveju į galiojimo termino pabaigą dėmesį atkreipti labai svarbu, nes šiuo atveju jis yra reikšmingesnis ir patikimesnis matas“, – priduria Graedonas.
Kokios peršasi išvados? Absoliučiai jokie vaistai kitą dieną po galiojimo termino pabaigos staiga netampa pasenę ir netinkami.
„Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų ir bandymų, kurie įrodo, kad daugelis vaistų išlieka efektyvūs po galiojimo laiko pabaigos“, – sako Graedonas.
Deja, nėra stebuklingo skaičiaus ar formulės, kuri mums galėtų aiškiai nurodyti dienų skaičių, kiek tiksliai laiko pasibaigus galiojimo terminui vaistas yra maksimaliai saugus ir veiksmingas.
„Trys savaitės po galiojimo termino pabaigos – jūsų vaistai turėtų būti puikios būklės. Trys mėnesiai ar trys metais? Nesu tuo toks tikras, – sako Graedonas. – Auksinės taisyklės čia nėra, tačiau norint būti itin atsargiu, verta nustoti vartoti bet kokius medikamentus praėjus kelioms savaitėms po galiojimo laiko pabaigos.“
