Pagerbtas Valdas Adamkus
Sporto per visą savo gyvenimą neapleidžiantis prezidentas Valdas Adamkus sulaukė naujo įvertinimo. Šiemet per Metų sportininkų apdovanojimus prizą už nuopelnus gavęs V.Adamkus antradienį buvo paskelbtas Pasaulio lietuvių sporto ambasadoriumi. V.Adamkui buvo įteiktas garbės diplomas ir prizas už aktyvią veiklą ir diplomatinius nuopelnus Lietuvos sportui bei lietuvių populiarinimą pasaulyje.
Garbės diplomas ir prizas už aktyvią, nuoširdžią ir nenuilstamą veiklą, išskirtinius diplomatinius nuopelnus Lietuvos sportui ir tautiečių sportininkų populiarinimą pasaulyje prezidentui V. Adamkui buvo įteiktas Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Senato posėdžių salėje. Prezidentas mielai sutiko priimti šį apdovanojimą.
„Esu sujaudintas ir dėkingas“, – sakė anksčiau ir pats sportavęs 88 metų V.Adamkus ir pabrėžė, kad Pasaulio lietuvių sporto asociacijos įkūrimas – svarbus žingsnis.
„Tai įtvirtins darbą, kuris prasidėjo ganėtinai senai“, – kalbėjo V.Adamkus. Jis pats aktyviai dalyvavo diskusijose, kurios vyko dar prieš pirmąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Prezidentas prisiminė, kaip per antrąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes Čikagoje savo baigiamoje kalboje, dėkodamas visiems sportininkams, pasiūlė, jog į III Pasaulio lietuvių sporto žaidynes Adelaidėje būtų pakviesti ir Lietuvos sportininkai.
„Pirmosios įvyko Toronte, antrosios – Čikagoje. Buvo pritraukta daug sportininkų. Tuo metu išeivijoje buvo galvojama apie tai, kaip rasti ryšių su Lietuva, – prisiminė V.Adamkus. – Per baigiamąją kalbą, dėkodamas visiems suvažiavusiems sportininkams, pasiūliau, kad į trečiąsias Pasaulio lietuvių žaidynes būtų pakviesta ir Lietuva. Jau nebuvo jokio pasipriešinimo, visi su tuo sutiko ir nekantriai laukėme tų trečiųjų žaidynių. Australijos lietuviai pasikvietė Lietuvos sportininkus. Mes be galo džiaugėmės, nes tai buvo tam tikras lūžis. Ir ne vien tik sportiniu požiūriu. Tai buvo lūžis politiniu požiūriu. Turiu prisipažinti, kad didelė išeivijos dalis tuo metu buvo labai abejinga Lietuvos lietuvių požiūriu, buvo netgi tokių, kurie sakė, atseit, kurie gyvena Lietuvoje, tai visi komunistai. Tačiau žingsnis buvo padarytas ir jį padarė sportininkai. Be galo didžiuojuosi, kad galėjau save irgi laikyti sportininku, nes tuo metu, kiek galėjau, dar irgi aktyviai sportavau“, - kalbėjo prezidentas.
1988 metais Australijoje okupuota Lietuva jau turėjo savo sportininkus. Pasak V.Adamkaus, tai buvo itin svarbus žingsnis, pakeitęs ryšį tarp išeivijos ir šalyje pasilikusių lietuvių.
„Labai džiaugėmės, nes tai buvo lūžis. Lūžis ne tik sportiniu, bet ir politiniu požiūriu. Didelė dalis išeivijos tada buvo labai abejinga dėl Lietuvos lietuvių. Buvo netgi tokių išsireiškimų, kad visi likę Lietuvoje – komunistai. Tai sukėlė beveik sprogimą viduje tų žmonių, kurie tokiais dalykais netikėjo. Tad toks lūžis buvo svarbus, – sakė V.Adamkus. – Per sportą galime išlaikyti lietuvišką visuomenę, ugdyti pilietiškumą. Kalbama apie globalinę Lietuvą ir planus, bet aš nusišypsau, nes man kyla klausimas, kaip ją sukurti. Tačiau mes žengiame teisingu keliu, nes mėginame išlaikyti lietuvius, ugdydami patriotizmą.“
Lietuvos edukologiniame universitete (LEU) V.Adamkui buvo aprodytos Lietuvos olimpinės akademijos patalpos, o jį paskelbiant ambasadoriumi Lietuvos tautinio olimpinio (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė šypsojosi, prisiminusi, kad anksčiau gėles jai teikdavo pats V.Adamkus.
„Man labai pasisekė, kad aš esu ne vieną kartą gavusi apdovanojimą iš V.Adamkaus rankų. Nėra tokio apdovanojimo, kuris būtų pilnai vertas jūsų. Jūs iš tikrųjų esate ambasadorius. Mums labai svarbu, kad vienijate lietuvius per sportą“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.
V. Adamkus buvo ne tik perspektyvus sportininkas, garsinęs Lietuvos vardą 1948 m. per Europos pavergtųjų tautų olimpiadą Niurnberge, kur pelnė du aukso ir du sidabro medalius, bet ir vienas iš organizatorių, Vakarų Vokietijoje 1947 m. įkūręs Vyriausiąjį fizinio auklėjimo ir sporto komitetą, vienijusį Vokietijoje įsikūrusius lietuvių sporto klubus ir fizinio auklėjimo pedagogus.
Persikėlęs gyventi į JAV V.Adamkus prisidėjo prie Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo sporto sąjungos kūrimo ir Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimo.
