Jei norite, kad jūsų automobilis važiuotų greičiau, jūs nesiimsite daužyti jo variklio, tačiau būtent tai gubernatorius Bruce’as Rauneris daro Čikagai, Ilinojaus varikliui. Daugiau nei metus gubernatorius daro neatitaisomą žalą vienam iš puikiausių Amerikos miestų, laikydamas jį (kaip ir visą valstiją) savo politinių reformų įkaitu. Į postą Rauneris atėjo žadėdamas dramatiškus darbo rinkos ir santykių pokyčius, tačiau dabar jis ima rodytis kaip vienas nesėkmingiausių gubernatorių valstijos istorijoje. Mes visada laikėmės pozicijos, kad niekada nebūna kalta tik viena konflikto pusė. Ir tai tiesa – valstijos demokratų lyderiai, ypač Michaelas Madiganas, neturi teisės šioje situacijoje nusiplauti rankų. Tačiau kuo toliau, tuo labiau išryškėja kaltė, krentanti ant gubernatoriaus Raunerio pečių.
Finansinė duobė, kurioje atsidūrė Ilinojaus valstija, buvo sukurta per ilgus prasto valstijos valdymo dešimtmečius, kai Ilinojaus valdžios lyderiai (pirmiausia, žinoma demokratai, kurie valdžioje sudarė daugumą) neatsakingai skolinosi, nepakankamai įmokėjo į pensijų fondus ir sudarinėjo perdėtai dosnias sutartis su viešojo sektoriaus profesinėmis sąjungomis. Prie to yra prisidėję beveik visi mūsų politikai. Tačiau Ilinojaus politikos naujokas Rauneris yra tos problemos, kurią turime šiandien, centre. Jo nelankstūs reikalavimai yra nerealistiški, o jo prievartinė taktika – neveiksminga. Jo griežta retorika dar labiau apsunkina konstruktyvaus kompromiso – politikos, o gal net ir verslo, pagrindo – siekį.
Ironiška, tačiau tarp Raunerio reformų yra labai gerų ir teisingų pasiūlymų, kurie galimai per ilgesnį laikotarpį būtų užsitikrinę dvipartinį palaikymą. Jis labai teisingai siekia, kad būtų perbraižytos rinkiminių apylinkių ribos, o rinkimai taptų konkurencingesni. Jis taip pat tiksliai pastebėjo tai, kad Ilinojus turėtų toliau reformuoti savo darbuotojų kompensacijų įstatymus.
Tačiau Rauneris atėjo į Springfildą ir visko iš karto pareikalavo – čia ir dabar. Be jokio atsižvelgimo į politines realijas, jis visus savo planus nusprendė įgyvendinti per pačius pirmuosius ketverius metus trunkančios kadencijos metus. Taip, gubernatorius labai nori iš karto apkarpyti sparnus visoms profesinėms sąjungoms, bet negi jis nesupranta, kad Generalinė asamblėja tokiems planams nepritars? Čia Ilinojus, kur vyriausybę kontroliuoja demokratai (ir kur nemaža dalis respublikonų palaiko profesinių sąjungų pusę). Čia ne Viskonsinas, kuriame respublikonas gubernatorius Scottas Walkeris (vienas iš Raunerio sektinų pavyzdžių) dirba su paklusnia respublikoniška vyriausybe. Bruce’as Rauneris valdo taip, lyg jis vis dar būtų kompanijos vadovas, įsakinėjantis savo pavaldiniams. Tačiau tai nepasiteisina, tai neveikia.
Čikaga nebegali ilgiau taip gyventi. Verslas iš miesto traukiasi arba nenori čia įsikurti, gyventojus neramina nežinia dėl mokyklų sistemos, aukštesniojo mokslo, mokesčių ir visuomeninių paslaugų ateities. Tuo metu, kai ekonomika visoje šalyje stiprėja, Čikaga nebesukuria naujų darbo vietų (ar net praranda jau turimas) visuose sektoriuose – nuo statybų iki administravimo. Prieš tris savaites General Electric nusprendė neperkelti savo būstinės į Čikagą, nes, pasak vieno vadovo, „rizika atrodė per didelė“. Aštuonis mėnesius trunkanti biudžeto derybų stagnacija ardo miesto socialinės apsaugos tinklą, dėl ko nukenčia patys pažeidžiamiausi – vaikai, seneliai, neįgalieji, skurstantieji. Tai kenkia ir verslui bei ekonomikai. Pasirodo, žmonės nori gyventi ir dirbti ten, kur yra demonstruojamas nors esminis žmogiškas padorumas.
Čia ne Viskonsinas, kuriame respublikonas gubernatorius Scottas Walkeris (vienas iš Raunerio sektinų pavyzdžių) dirba su paklusnia respublikoniška vyriausybe. Bruce’as Rauneris valdo taip, lyg jis vis dar būtų kompanijos vadovas, įsakinėjantis savo pavaldiniams. Tačiau tai nepasiteisina, tai neveikia.
Jau dukart Rauneris užkirto kelią CPS pasiskolinti milijonus dolerių palankiomis sąlygomis – šie pinigai reikalingi išlaikyti neuždarytas mokyklas, kol CPS bandys išspręsti savo problemas. Du kartus CPS susirengus skolintis, Rauneris pranešė, kad valstija „perims“ miesto mokyklų sistemą, taip pasiųsdamas žinutę Volstritui, kad CPS yra rizikingas reikalas, su kuriuo geriau neprasidėti. To rezultatas? Vietoj planuotų pasiskolinti $875 milijonų, CPS buvo paskolinti $725 milijonai, o vietoje iš pradžių siūlytų 7,75 procento palūkanų, teko sutikti su 8,5 procento. Jis vis kalba apie CPS bankrotą kaip apie problemos sprendimą, kas būtų protingas žingsnis privačiame sektoriuje, bet ne viešajame. Tai nebūtinai sutaupytų CPS pinigų, tačiau paskatintų vaikų turinčias šeimas trauktis į priemiesčius. Grasindamas CPS bankrotu jis neprivers pasiduoti mokytojų sąjungos.
Rauneris yra politiškai susiskaidžiusios valstijos gubernatorius, ne korporacijos vadovas. Jis negali visiems įsakinėti, ką daryti. Kelias pirmyn veda tik per kompromisą. Geriau jau tegu jis tai suvokia, kol ne vėlu. Čikagą – Ilinojaus variklį – reikia taisyti, o ne daužyti.
Nuotraukoje: B.Rauneris oro uoste sutinka atvykusį B.Obamą
