Lituanistinė mokykla – vaikams, tėvams ir bendruomenei
Nors pasaulyje veikia beveik 300 lituanistinio švietimo įstaigų, jų poreikis nemažėja. Kasmet duris atveria bent keletas naujų lietuviškų mokyklėlių. Po pasaulį pasklidę lietuviai, bandydami įsikurti, pritapti naujoje aplinkoje, pažinti naują šalį, kultūrą, nepraranda noro burtis ir išlaikyti savo kalbą bei tautines tradicijas. Tačiau siekis perduoti gimtąją kalbą vaikams, kurie auga kitoje kalbinėje ir kultūrinėje terpėje, kasdien daug laiko praleisdami tos šalies ugdymo įstaigose, neretai tėvams tampa dideliu iššūkiu. Siekti šio tikslo padeda lituanistinės mokyklos. Seniausios jų veikti pradėjo po II pasaulinio karo, naujausios – duris atvėrė šiemet.

Svarstantiems apie grįžimą į Tėvynę
Pirmąkart per pastarąjį dešimtmetį į Lietuvą sugrįžusių išeivių daugiau, nei išvykusių. Teigiamą migracijos saldo ekspertai aiškina gerėjančia Lietuvos ekonomika, dosniau apmokamų darbo vietų pasiūla, galimybėmis Lietuvoje naudotis pigesnėmis kokybiškomis sveikatos priežiūros, švietimo ir kitomis kasdieniame gyvenime aktualiomis viešosiomis paslaugomis. Covid-19 pandemijos laikotarpiu šie privalumai dar labiau ryškėja emigrantams patrauklioms šalims išgyvenant rimtus ekonominius sunkumus.          Nėra paprasta užtikrinti tautiečių sklandų sugrįžimą, kad įsikūrimas ir adaptacija Lietuvoje būtų lengvas ir sėkmingas. Ne vienam ilgesnį laiką užsienyje gyvenusiam ir grįžti namo nusprendusiam lietuviui kyla keblumų susiplanuojant persikėlimą, susiorientuoti pasikeitusiose tvarkose ir reikalavimuose. Grįžtant svarbu žinoti apie darbo stažo perkėlimą, reikalingus parsivežti dokumentus, gyvenamosios vietos deklaravimą, sveikatos priežiūros ar socialines apsaugos sąlygas, galimą gauti pagalbą susirandant darbą ar pradedant verslą. Turintiems vaikus aktualūs priėmimo į darželius, mokyklas ar būrelius klausimai. Pensijos, parama būstui įsigyti, santuokos su užsieniečiais, lietuvių kalbos kursai, automobilio registracija, rinkimai, karo prievolė – atsakymus į šiuos ir daugybę kitų klausimų grįžtantiems į Lietuvą ne visada lengva rasti savarankiškai.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba skelbia 2021 m. konkursą
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba skelbia kultūrinių, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamųjų projektų, kuriems per Fondą gali būti suteikta valstybės dalinė finansinė parama, 2021 m. konkursą. Konkurso nuostatai, konkurso bendrųjų sąlygų aprašas, paraiškos bei sąmatos formos skelbiami Fondo interneto puslapyje – http://www.srtfondas.lt/news/89/84/2021-m-konkurso-skelbimas.

Jokūbas Dagys: Išeivijos skausmo skulptorius
Išeivijos skausmo skulptorius. Taip JAV ir Kanados lietuvių spaudoje buvo vadinamas Jokūbas Dagys. Ne tik skulptoriaus ir tapytojo, bet ir poeto talentu apdovanotas kūrėjas, išleidęs tris knygas: „Dagys dejuoja ir dainuoja“, „Dagys klajoja ir galvoja“, „Meilė tarp priešų“.

Literatūros tyrinėtoja ir vertėja, angliškai prakalbinusi Žemaitę ir Valdą Papievį
Profesorės Violetos Kelertienės vardas puikiai žinomas Lietuvos akademiniame pasaulyje, čia ji yra dažna viešnia: lankydamasi Lietuvoje kelis kartus per metus mokslininkė skaito paskaitas Lietuvos universitetuose, dalyvauja čia jau kelis dešimtmečius vykstančiose Santaros- Šviesos konferencijose, knygų pristatymuose. Violeta Kelertienė yra išeivijos mokslininkė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, kuri nuo pat savo kūrybinės veiklos pradžios bendradarbiauja su Lietuvos mokslo institucijomis: dar sovietmečiu čia ji rinko medžiagą savo disertacijai, nuolat bendradarbiavo ir bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais, rašytojais, leidyklomis. Ji yra Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktarė (2012), akademinė veikla įvertinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premija išeivijos mokslininkams (2010), savo literatūrologiniuose tyrimuose ji įtvirtino postkolonializmo ir feminizmo teorines atramas, ne vieną dešimtmetį verčia lietuvių literatūrą į anglų kalbą bei užsiima lietuvių rašytojų kūrybos sklaida pasaulyje. Tikriausiai būtų galima paminėti dar ne vieną veiklą, kuriai profesorė paskyrė daug laiko ir energijos, globodama studentus ir mokslininkus iš Lietuvos, skatindama jų mokslinius tyrimus.

Lietuvių koplyčiai Vatikano širdyje – 50 metų
Vatikano širdyje, Šv. Petro bazilikos kriptose, yra tik dešimt koplyčių. Viena jų, vos už kelių dešimčių žingsnių nuo katalikybės širdimi laikomo Apaštalo Šv. Petro kapo, prieš 50 metų buvo skirta Lietuvai. Kaip okupacijos laikotarpiu, kai šalis politiniuose žemėlapiuose net neegzistavo, Lietuvos vardas buvo įamžintas vienoje švenčiausių pasaulio vietų? Kokios Cappella Lituana pamokos mums šiandien? Lietuvių koplyčios inauguracijoje Šv. Petro bazilikos kriptose 1970 m. dalyvavo keli šimtai garbingų svečių iš 12 šalių, aukšto rango Šv. Sosto ir Italijos pareigūnai. Oficiali iškilmių programa tęsėsi tris dienas – nuo liepos 6 iki 8 d. Į iškilmes atvyko 500 lietuvių iš Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos. Romoje ta proga net įvyko pirmasis Pasaulio lietuvių katalikų suvažiavimas.

Pradedama balsuojančių užsienyje registracija
Nuo liepos 1 d. pradedama rinkėjų, planuojančių balsuoti užsienyje 2020 m. spalio 11 d. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, registracija. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) maloniai kviečia Lietuvos Respublikos piliečius, nuolat gyvenančius, laikinai išvykusius ar rinkimų metu būsiančius užsienyje ir turinčius teisę balsuoti, registruotis balsavimui užsienyje.

Lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaida nuotoliniame pasaulyje
Po pasaulį pasklidęs COVID-19 virusas koreguoja ir vasaros mokyklų planus. Jau daugiau nei 19 metų lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams ir trečius metus intensyvias lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams rengia Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Šįkart iššūkiai paverčiami naujomis ir netikėtomis lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybėmis.

Škvalas su lietum nesustabdė „Tautiškos giesmės“ vienybės tiltų
Vilniaus Neries krantinėse vieningai giedoti liepos 6-osios „Tautišką giesmę“ susirinkusių lietuvių neišgąsdino net sostinę užgulusi audra. Lygiai 21 val., pirmąjį toną Lietuvai ir pasauliui nuo Gedimino pilies bokšto uždavus maestro Petrui Vyšniauskui, sostinės širdyje himną tautiečiai giedojo pliaupiant lietui ir pučiant audringam vėjui.

Virtualiame bėgime – lietuviai iš 31 pasaulio valstybės
Virtualus lietuviškos olimpinės mylios bėgimas suvienijo viso pasaulio lietuvius. Birželio 23 dieną, minint Tarptautinę olimpinę dieną, jame dalyvavo daugiau nei 3000 tautiečių iš 31 valstybės visuose pasaulio žemynuose. Ar po vieną, ar su šeimomis, draugais, kolegomis, ar su bendruomenių grupėmis lietuvišką olimpinę mylią, kurios distancija simbolizuoja Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrimą, Lietuvos piliečiai bėgo tiek Europoje, tiek Azijoje, tiek Afrikoje, tiek Šiaurės ir Pietų Amerikose, tiek ir tolimojoje Okeanijoje.

Pasaulio tautiečiai bėgo simbolinę Olimpinę mylią
1988-aisiais Tautinio Atgimimo metais atkurto mūsų šalies Olimpinio komiteto vadovas Artūras Poviliūnas kažin ar būtų susapnavęs, kad po trijų dešimtmečių Olimpinę dieną žymimą birželio 23-iąją virtualiu bėgimu kartu su LTOK susijungs tūkstančiai laisvo pasaulio lietuvių. Kaip ir prieš 32 metus dar neatkūrus Lietuvos Nepriklausomybės, taip ir globaline pandemija įvardintais 2020-siais mūsų tauta turėjo milžiniškų iššūkių, tačiau meilė judėjimui, vienybė Baltijos milžinais tarptautiniame sporto pasaulyje jau senokai vadinamos mūsų tautos užsispyrimas sukūrė dar vieną epinę istoriją.

Skelbiamas konkursas lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijai gauti
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia konkursą 2020 m. lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijai gauti. Kandidatūras galima siūlyti iki šių metų spalio 22 d. Pretendentus premijai gauti gali siūlyti lituanistinės mokyklos, įstaigos ar organizacijos, užsiimančios lituanistiniu švietimu užsienyje, užsienio lietuvių bendruomenės, taip pat pavieniai asmenys. Savo kandidatūrą gali teikti ir lituanistinį švietimą vykdantis asmuo asmeniškai.