Lituanistinių mokyklų užsienyje svarba Lietuvai
Spalio 1 d., penktadienį, nuotoliniu būdu surengta diskusija „Kodėl Lietuvai svarbios lituanistinės mokyklos užsienyje?“, kurios iniciatoriai – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija kartu su Vytauto Didžiojo universitetu, Lituanistinių mokyklų asociacija bei PLB Švietimo komisija. Diskusijos, sujungusios diasporos, neformaliojo švietimo, akademinio pasaulio atstovus bei politikus, metu garbės ženklu ,,Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ buvo pagerbtas Lietuvių fondas (JAV) ir nusipelnę lituanistinio ugdymo organizatoriai ir mokytojai iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Norvegijos, Lenkijos, JAV, Rusijos.

Paveldėtoji lietuvių kalba išeivijoje – ar tai svarbu šiandien?
 Žmonių migracija, persikėlimas gyventi į naujas šalis nėra koks naujas šių dienų reiškinys, tačiau šiuolaikiniame globaliame pasaulyje intensyvėjantis gyventojų mobilumas, stiprėjanti migracija yra vienas iš ryškiausių mūsų gyvenamo laikotarpio bruožų. Manoma, kad šiuo metu pasaulyje gyvena daugiau nei 200 milijonų migrantų. Naujoji globalizacijos laikmečio migracija nuo ankstesnių bangų skiriasi tuo, kad įvairiose Vakarų šalyse kuriasi visai kitokios daugiakalbės skirtingų socialinių sluoksnių ir skirtingų tautybių, didelės kalbinės ir sociokultūrinės įvairovės bendruomenės.

Mums pasisekė grįžti
Nepriklausomybės atkūrimas sudarė sąlygas nevaržomai bendrauti po pasaulį išblaškytiems Lietuvos vaikams. Į tėvynę trumpesniam ar ilgesniam laikui ėmė grįžti ir lietuviai išeiviai. Kai kurie iš jų į tėvynę persikėlė nuolat gyventi. Tarp jų – Edmundo ir Rūtos Kulikauskų šeima.

Lietuvybės puoselėtoja išeivijoje – Halina Didžiulytė-Mošinskienė
Šiemet minime išeivijos lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjos, pedagogės, rašytojos Halinos Didžiulytės-Mošinskienės 110-ąją gimimo sukaktį.  H. Didžiulytė-Mošinskienė gimė 1911 m. vasario 19 d. Kanske (Krasnojarsko kraštas, Rusija). 1918 m. sugrįžusi į Lietuvą, gyveno senelių rašytojos Liudvikos ir švietėjo, dvarininko Stanislovo Felikso Didžiulių namuose Griežionėlėse (Anykščių r.), ji vienintelė iš vaikaičių gerai prisiminė savo senelius ir vėliau parašė apie juos atsiminimus. 1920 m. persikėlė gyventi į Panevėžį, kur baigė Panevėžio gimnaziją, vėliau studijavo Vytauto Didžiojo universitete, kurį baigė 1936 m. Baigusi mokslus keletą metų dirbo mokytoja Panevėžio mergaičių, Kauno 3-ojoje ir 6-ojoje gimnazijose, kur dėstė prancūzų kalbą bei kitus humanitarinius mokslus. 1937 m. birželio 20 d. Panevėžyje ištekėjusi už inžinieriaus architekto, bibliofilo Algirdo Mošinskio giminiavosi su rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus šeima. Karo metais savo bute Mošinskiai nuo hitlerininkų slapstė žydus. 1982 m. Izraelyje H. Mošinskienei suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas. 1996 m. Lietuvoje ji buvo apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, o 2000 m. – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. 2020 m. išleistoje knygoje „Moterys, kūrusios Lietuvą“ tarp 100 moterų, savo darbais prisidėjusių prie Lietuvos kūrimo – meno, mokslo, sporto, kultūros ir kitų sričių puoselėjimo, minima ir Halinos Didžiulytės-Mošinskienės gyvenimo istorija.

Kaip įtraukti diasporą į Lietuvos ekonomiką ir apie planus mažinti mokesčius grįžtantiesiems
Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė, pasaulio lietuvių atstovė Seime Aušrinė Armonaitė interviu portalui „Pilietybė.lt“ teigia, kad apie diasporos įtraukimą į Lietuvos ekonomiką kalbama jau ne vienus metus. Tačiau tik tapusi ministre ji pamatė, kokį galingą potencialą turi lietuviai pasaulyje. JAV viešinti ministrė išskyrė tris blokus, ant kurių ketina statyti diasporos įgalinimą.

Neįtikėtini išeivių žygiai, siekiant tarptautinio pripažinimo
Kai maždaug 1975-aisiais prie Jungtinių Tautų būstinės Niujorke Mičigano universiteto studentas Viktoras Nakas praeiviams dalijo lankstinukus ir apie Baltijos šalių bylą pasakojo įvairių šalių misijų atstovams, jo pastangos atrodė beviltiškos. Praeiviai lankstinukus išmesdavo, o JT narės pasiųsdavo žemiausio rango atstovus mandagiai išklausyti studento. Iš tolo žiūrėdamas į būstinės kiemelyje iškeltas vėliavas, Viktoras pyko, kad tarp jų nėra trispalvės, bet svajojo ir dar 15 metų dirbo, kad ją ten pamatytų.

Egidijus Meilūnas: „Atverčiame naują valstybės ir diasporos bendradarbiavimo puslapį“
Šie metai yra paskutiniai Lietuvos valstybės įgyvendinamos užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą programos „Globali Lietuva“ metai. Pasak užsienio lietuvių ir „Globalios Lietuvos“ strategijos įgyvendinimo klausimus koordinuojančio Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno, pastaruosius devynerius metus, nuo 2012-ųjų, vykdoma programa lūkesčius pateisino su kaupu: nutiesė daug tiltų tarp diasporos ir Lietuvos valstybės, sustiprino bendradarbiavimą, į kurį įsitraukė dvidešimt šalies institucijų ir ministerijų. Lietuvoje atsiradusį geresnį užsienyje gyvenančių lietuvių pažinimą viceministras laiko dar vienu svarbiu šios besibaigiančios programos pasiekimu.

Menininkas Paulius Vyšniauskas: „Visame, ką darau, visada bus Lietuvos pėdsakų“
Paulius Vyšniauskas –  liaudies meistras, kuris ne tik užsiima medžio drožyba, tačiau taip pat gamina ir įvairius dekoratyvinius metalo dirbinius, piešia. Jis svajoja kada nors Lietuvoje, Raganų kalne, pastatyti Brazilijos mitinių būtybių „Curupira“ ir „Saci Pererê“ skulptūras ir taip priartinti Braziliją prie Lietuvos, parodyti šių šalių sąsajas. Nors menininko dokumentuose įrašyta Paulo Wissinievski, bet jis prašo jį vadinti Pauliumi Vyšniausku, nes ano meto Brazilijos metrikacijos įstaigos gimimo liudijimų pagrindu naudojo krikšto įrašus, todėl kilo painiava. Tokio tipo problemos labai paplitusios daugelio imigrantų šeimose Brazilijoje. Tik po Antrojo pasaulinio karo federalinė vyriausybė nusprendė pakeisti šias procedūras. Publikuojamas pasakojimas apie šį įdomų, talentingą menininką, kurio darbuose susijungia Lietuva ir Brazilija, ir ilgametį lietuvių tautinių šokių grupės „Rambynas“ šokėją, aktyvų Brazilijos lietuvių bendruomenės narį, dalyvaujantį tautų mugėse ir parodose.

Ponia Diana Nausėdienė ir mažieji pasaulio lietuviai susitiko vasaros stovykloje
Praėjusios savaitės pabaigoje šalies pirmoji ponia Diana Nausėdienė aplankė lituanistinių mokyklų vaikus Paršežerio stovyklavietėje. Šiemet čia stovyklauja 79 lietuviškų šaknų turintys 7-15 metų amžiaus vaikai iš įvairių pasaulio šalių – Anglijos, Airijos, Ispanijos, Islandijos bei Lietuvos.

Lietuvai būtinas popandeminis ekonominio atsigavimo planas
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ekonominio bendradarbiavimo komisijos tikslas – subūrus užsienio šalyse ir Lietuvoje gyvenančius ekspertus prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo ir gerovės didinimo. Naujasis komisijos pirmininkas Kęstutis Eidukonis tikisi, kad šios pareigos leis plačiau paskleisti savo idėjas ir paskatinti Lietuvą išnaudoti jos didžiules galimybes. Su K. Eidukoniu kalbamės apie komisijos tikslus, popandeminę viziją Lietuvai ir pokyčių svarbą.

Prezidentūroje pagerbti „Globalios Lietuvos apdovanojimų“ laureatai
Penktadienį LR prezidentūroje pagerbti šių metų „Globalios Lietuvos apdovanojimų“ laureatai. Apdovanojimus, kurie teikiami užsienyje gyvenantiems ar iš jo grįžusiems nusipelniusiems lietuviams, kasmet organizuoja diasporos profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“.

Marija Clara: „Tikiuosi garsinti Lietuvos vardą pasaulyje“
Lietuvos ir pasaulio muzikinėje padangėje suskambo negirdėti akordai ir ėmė kilti naujas talentas. Charizmatiška, spalvinga, žavi išskirtinio, aksominio  balso savininkė Marija Clara (tikr. vardas Marija Villar de Rohde) drąsiai ir užtikrintai žengia solinės dainininkės keliu. Scenos slapyvardis Marija Clara – tai dainininkės du vardai, vienas krikšto, kitas sutvirtinimo vardas – pasirinktas, kad būtų lengviau įsimenamas ir ištariamas užsienio melomanams. Jos muzika alsuoja RnB, soulo dvasia, tačiau galima atrasti ir džiazo elementų. Dainos – tarsi gyvenimo dienoraštis, kuriame atsiskleidžia vidinės būsenos, idėjos ir išgyvenimai.