Užsienio reikalų ministerijoje liepos 22 dieną pristatyti ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos užsienio lietuvių apklausos rezultatai parodė, jog dauguma apklaustų užsienio lietuvių nemato kliūčių bendradarbiauti su Lietuva, absoliuti dauguma jų domisi įvykiais Lietuvoje, taip pat palankiai vertina savo galimybes dalyvauti jų gyvenamosios šalies politiniame gyvenime, nors dauguma dar nesiekė šiomis galimybėmis pasinaudoti.
Užsienio lietuvių departamento direktorė ambasadorė Gintė Damušis, 12 metų vadovavusi Lietuvių informacijos centrui Niujorke, ragino lietuvius užsienyje bendrauti su savo šalies valdžios institucijomis, taip užsitikrinant paramą savo lietuviškai veiklai, pozityvų gyvenamosios šalies valdžios ir visuomenės požiūrį bei informuojant gyvenamosios šalies žiniasklaidą ir visuomenę apie Lietuvos prioritetus. „Tokią nuostatą remia ir dauguma Lietuvos gyventojų“, – teigė G. Damušis.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centro vadovas prof. Vytis Čubrinskas pažymėjo, kad tai jau trečioji apklausa ir tam tikras užsienio lietuvių būklės monitoringas. Jis taip pat pabrėžė, jog svarbu, kad šioje apklausoje bandyta nustatyti, kaip jaučiasi užsienyje gyvenantys lietuviai, kokios jų karjeros galimybės.
Užsienio reikalų ministerija, atsižvelgdama į užsienio lietuvių poreikį bendrauti, dalintis pozityviomis sėkmės istorijomis, informacija apie renginius, įsteigė sparčiai populiarėjančią socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą „Globalus tinklas Lietuvai“. Dabar šis puslapis sulaukia apie 23 000 peržiūrų per savaitę.
Žemiau pateikiame apklausos rezultatų santrauką:
* Apklausoje iš viso dalyvavo 635 užsienio lietuviai (18 metų ir vyresni, gyvenę užsienyje ne trumpiau 6 mėn.). Apie 72 proc. respondentų buvo iš Europos Sąjungos šalių (daugiausia iš Airijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Lenkijos), likusieji 28 proc. - iš kitų šalių (daugiausia iš Norvegijos ir JAV).
* Absoliuti dauguma apklaustų užsienio lietuvių domisi įvykiais Lietuvoje ir nemato kliūčių bendradarbiauti su Lietuva. Šalies ekonominė situacija yra tik vienas iš veiksnių galinčių paskatinti grįžti į Tėvynę, ne mažiau svarbūs yra psichologinio klimato Lietuvoje ir darbdavių požiūrio į žmogų pokyčiai, didesnė tolerancija, pagarba žmogui. Dauguma užsienio lietuvių savo galimybes dalyvauti jų gyvenamosios šalies politiniame gyvenime vertina palankiai, tačiau tokiomis galimybėmis dar nesiekė pasinaudoti.
* Apklausa parodė, kad užsienio lietuvių apsisprendimui grįžti į Lietuvą daugiausia įtakos gali turėti šie veiksniai: 1) šalies ekonominis augimas (36 %); 2) psichologinio klimato šalyje pokyčiai, didesnė tolerancija, pagarba žmogui (34 %); 3) darbo užmokestis Lietuvoje būtų didesnis nei gyvenamoje užsienio valstybėje (24 %); 4) pasikeistų darbdavių požiūris į žmogų (22 %). Taip pat gana reikšmingi veiksniai yra tikėjimas, kad užtenka asmeninių pastangų, kad būtų galima pasiekti savo tikslus ir įgyvendinti planus (13 %), sąlygų verslo sukūrimui pagerėjimas (13 %), karjeros galimybių ribojimo nebuvimas privačiame ir viešajame sektoriuje (11 %) bei pertvarka socialinės apsaugos sistemoje (10 %). 30 % respondentų nurodė, kad jie neketina grįžti į Lietuvą.
* Atliktas tyrimas parodė, kad dauguma apklaustų užsienyje gyvenančių lietuvių (72 %) mano, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra. Tie, kurie tokias kliūtis įžvelgė, dažniau minėjo visuomenės nuostatas užsienio lietuvių atžvilgiu, vyriausybės politiką, teisinį reguliavimą, o taip pat informacijos trūkumą.
* Absoliučiai daugumai užsienio lietuvių (88 %) lietuvybės išlaikymas yra svarbus, tik nedidelei daliai tai nėra svarbu (12 %). Daugiau nei pusė užsienio lietuvių, paklausti apie savo asmenines pastangas siekiant išsaugoti lietuvybę, šias pastangas siejo su lietuviškų knygų skaitymu ir lankymųsi su Lietuva susijusiuose renginiuose. Dauguma užsienio lietuvių mano, kad sąlygos išlaikyti lietuvybę užsienyje per pastaruosius metus nepablogėjo, o 28 % įžvelgia gerėjimo tendencijas, tuo tarpu tik 4 % įvardijo, kad sąlygos pablogėjo arba iš dalies pablogėjo. Apklausa parodė, kad užsienio lietuvių, manančių, jog sąlygos išlaikyti lietuvybę ir tautiškumą užsienyje pagerėjo, padidėjo nuo 21 proc. 2012 m. iki 28 proc. 2014 m. Net 2/3 apklaustųjų planuoja aktyviau prisidėti prie lietuvybės išlaikymo, trečdalis neplanuoja. 12 % apklaustųjų nurodė, kad yra pasinaudoję ar naudojasi Lietuvos institucijų parama lietuvybės išlaikymui. Žymiai didesnė dalis (40 %) respondentų yra pasinaudoję Lietuvos institucijų teikiama informacija. Į atvirą klausimą, kas labiau motyvuotų įsitraukti į Lietuvos gyvenimą ir išlaikyti lietuvybę, beveik pusė respondentų nepateikė atsakymo, o tarp atsakiusiųjų dažniausiai buvo minima aktyvesnė užsienio lietuvių bendruomenių veikla, daugiau kultūrinių renginių, lietuviškų tradicijų puoselėjimas, palankesnė valstybės politika/didesnis Lietuvos politikų domėjimasis, taip pat dvigubos pilietybės klausimas.
* Užsienio lietuvių, turinčiųjų vaikų iki 18 m., buvo klausiama, ar jų vaikai lanko arba lankė formaliojo ugdymo lietuvišką mokyklą, neformaliojo lituanistinio ugdymo mokyklą arba naudojasi nuotolinio mokymo galimybėmis. 39 % respondentų į šį klausimą atsakė teigiamai. Iš jų, didžioji dalis nurodė, kad jų vaikai lanko arba lankė neformaliojo lituanistinio ugdymo/savaitgalinę mokyklą (61 %).
* Net 89 % apklaustų lietuvių domisi įvykiais, naujienomis iš Lietuvos. Beveik visi jie gauna informaciją iš žiniasklaidos, dažniausiai iš interneto (81 %), žymiai rečiau renkasi radiją ir televiziją (15 %), tuo tarpu spausdinti leidiniai tesudaro 4 %. Тyrimas parodė, kad tiek valstybės institucijos, tiek užsienio lietuvių organizacijos turėtų užsienio lietuviams aktualią informaciją skleisti ir per sparčiai išpopuliarėjusius socialinius tinklus, nes antras pagal svarbą informacijos kanalas – socialiniai tinklai (45 %), bei šeimos nariai, giminės, draugai (31 %). Būdami užsienyje, 39 % apklaustų lietuvių žiūri lietuvišką televiziją per internetą, 11 % - per palydovinę televiziją. Dauguma žiūrinčių lietuvišką televiziją nurodė, kad trūksta pozityvios informacijos apie Lietuvos pasiekimus, laidų apie darbo ir karjeros galimybes Lietuvoje bei mokomųjų laidų.
* Nors net 89 proc. lietuvių domisi įvykiais Lietuvoje, tačiau dauguma apklaustųjų (trys ketvirtadaliai) nurodė, kad Lietuvos viešajame gyvenime nedalyvauja (dalyvauja kas ketvirtas). Tačiau Iš dalyvaujančių 71 % nurodė, kad jų dalyvavimas viešajame gyvenime yra aktyvus. Dažniausiai dalyvavimas viešajame gyvenime buvo siejamas su dalyvavimu rinkimuose, Lietuvoje vykstančiuose renginiuose ir kultūriniame gyvenime, ryšių palaikymu su tam tikra žmonių grupe. Į klausimą, ar balsavo paskutiniuose LR Prezidento ir LR Seimo rinkimuose, kiek daugiau nei pusė užsienio lietuvių nurodė, kad jie nebalsavo nė vienuose šių rinkimų, 36 % atsakė, kad balsavo abiejuose rinkimuose, 13 % – kad balsavo vienuose iš jų. Dauguma užsienio lietuvių nemano, kad sąlygos dalyvauti Lietuvos viešajame gyvenime pablogėjo. Taip pat daugiau yra tų, kurie mano, kad sąlygos pagerėjo (26 %), negu tų, kurie mano, kad pablogėjo (5 %).
* Arti pusės (47 %) užsienio lietuvių nurodė, kad jie per paskutiniuosius metus naudojosi viešosiomis Lietuvos institucijų ir organizacijų paslaugomis. Daugiau kaip pusė (59%) apklaustųjų naudojasi Lietuvos institucijų elektroninėje erdvėje teikiamomis viešosiomis paslaugomis. Dažniausiai tai yra Lietuvos ambasados/konsulinės paslaugos, asmens dokumentų išdavimas, registrų paslaugos. 61% apklaustųjų nurodė, jog viešųjų paslaugų iš Lietuvos pusės jiems netrūksta. Tie, kurie nurodė, kad viešųjų paslaugų trūksta, dažniausiai minėjo kultūros ir švietimo paslaugas.
* Dauguma užsienio lietuvių (68 %) savo galimybes dalyvauti jų gyvenamosios šalies politiniame gyvenime įvertino pozityviai, tačiau net 73 % apklaustųjų dar nesiekė pasinaudoti tokiomis galimybėmis. Didžiosios dalies (53 %) respondentų nuomone, buvimo šalyje gyvenantys lietuviai nepakankamai dalyvauja šios šalies politinėje ir visuomeninėje veikloje ir gina lietuvių, kaip tautinės grupės toje šalyje, interesus. Užsienio lietuvių manymu, efektyviausios priemonės ginant savo teises buvimo šalyje yra asmeniškai domėtis įstatymais ir savo teisėmis (57 %) ir bendrauti su tos valstybės institucijomis (56 %).
* Absoliuti dauguma apklaustųjų (88 %) teigė, jog pastaruoju metu jų socialinė ir ekonominė padėtis užsienio šalyje pagerėjo (pagerėjo (63 %) arba labiau pagerėjo nei pablogėjo (25 %)). Žymiai mažiau respondentų (16 %) minėjo prastėjančią situaciją (pablogėjo (5 %) arba labiau pablogėjo nei pagerėjo (11 %)). Taip pat dauguma užsienio lietuvių teigiamai įvertino savo karjeros ir profesinio tobulėjimo perspektyvas gyvenamojoje šalyje: mato geras karjeros perspektyvas 29 %; jau daug pasiekė ir mato galimybių siekti daugiau 29 %; o 18 % apklaustųjų tenkina dabartinė padėtis, pokyčių jie neplanuoja.
* Užsienio lietuvių taip pat buvo klausiama apie galimas neigiamas nuostatas jų atžvilgiu iš gyvenamosios šalies žmonių bei iš Lietuvos gyventojų pusės. Dauguma respondentų teigė, jog neigiamos nuomonės iš savo buvimo šalies žmonių dėl to, kad jie yra lietuviai imigrantai, nėra pastebėję (ne arba labiau ne, nei taip – 65 %). Mažiausiai susidūrė su neigiama nuostata gyvenantys JAV (86 %), Pietų Europos šalyse (90 %). Neigiamą nuomonę yra pastebėję 28 % respondentų.
* Kalbėdami apie kartais galimą Lietuvos žmonių neigiamą nuomonę dėl to, kad jie yra lietuviai emigrantai, didžioji dalis respondentų teigė, jog neigiamos nuomonės nėra pastebėję (54 %). Tuo tarpu teigiamai/labiau teigiamai atsakė 40 % apklaustųjų.
* Respondentų taip pat buvo prašoma įvertinti Lietuvos žinomumą ir patrauklumą jų gyvenamoje valstybėje. Beveik 3/4 apklaustųjų atsakė, kad jis yra patenkinamas arba geras, 28 % - kad blogas. Beveik pusė apklaustųjų mano, kad šis žinomumas ir patrauklumas per paskutiniuosius du metus nepakito, trečdalis mano, kad pagerėjo ir tik 8 % - kad pablogėjo. Į klausimą, kuo patys yra prisidėję prie teigiamų pokyčių Lietuvoje, dažniausiai respondentai minėjo, kad jie garsino Lietuvą toje valstybėje, kurioje gyvena (44 %), ir rėmė likusius Lietuvoje giminaičius (43 %). Ketvirtadalis nurodė, kad kol kas prie teigiamų pokyčių Lietuvoje dar neprisidėjo.
