Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) nepritaria Užsienio reikalų ministerijos teikiamam Vyriausybės nutarimui, kuriuo naikinama Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija.
Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkės Dalios Henke, šios komisijos naikinimas kardinaliai sumažins vykdomosios valdžios bendravimą su diaspora, o siūlomos alternatyvos neužtikrins efektyvaus bendradarbiavimo.
Bendruomenės nuomone, komisijos naikinimas grindžiamas netiksliais ir klaidinamais argumentais. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje nurodoma, kad susitikimai bus organizuojami pagal poreikį, vietoj dabar vykstančių reguliariai. Neaišku, kas spręs, kada atsiranda toks poreikis, kas tuose susitikimuose dalyvaus.
D. Henke teigimu, šiuo metu veikianti Lietuvos Respublikos Seimo-Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija neturi reikšmės organizuojant vykdomosios valdžios santykius su lietuvių diaspora. Šios komisijos nutarimai, išvados, pasiūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir, kaip rodo praktika, vykdomosios valdžios institucijos į juos reaguoja ribotai. Tuo tarpu Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos sprendimai vykdomosios valdžios institucijų buvo vykdomi.
Pateikiamoje teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje ignoruojamas valdžių atskyrimo klausimas, kai bendradarbiavimas su Seimu nepagrįstai laikomas adekvačia pamaina bendradarbiavimui su vykdomąja valdžia.
Klaidingai argumentuojama, kad panaikinus Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisiją sumažės biurokratija. Iš tiesų turėtų atsitikti atvirkščiai. Panaikinus konkrečiai sureguliuotą struktūrą, leidusią vykdyti diasporos ir vykdomosios valdžios dialogą, komunikacija taps mažiau konstruktyvi, dubliuosis. Turinio paklausimai, iniciatyvos bus pakartotinai teikiami skirtingiems vykdomosios valdžios subjektams. Tokios pakartotinės komunikacijos buvo išvengiama esant įtvirtintai reguliariai veikiančiai struktūrai, mano PLB.
„Komisijos naikinimas susijęs su visais Lietuvos Respublikos piliečiais bei lietuvių kilmės žmonėmis, tačiau dėl jo konsultuojamasi beveik nebuvo. Visgi manome, kad būtina diskutuoti ir rasti kompromisą, kaip geriausia organizuoti užsienio lietuvių ir vykdomosios valdžios bendradarbiavimą, ir tik tada naikinti veikiančią komisiją“, - sakė D. Henke.
Užsienio reikalų ministerija nurodo nutarimo projektą, kuriuo naikinama Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija, parengusi pagal premjero Sauliaus Skvernelio pavedimą. Kaip teigiama dokumento lydraštyje, komisija naikinama siekiant sumažinti administracinę naštą, taip pat nurodoma, kad Vyriausybė „glaudžiai bendradarbiauja su Pasaulio lietuvių bendruomene, susitikimus rengdama pagal poreikį“.
Vyriausybė taip pat tikina, kad premjero vadovaujamos Užsienio lietuvių reikalų koordinacinės komisijos naikinimas nepakenks dialogui su užsienio lietuviais.
„Svarbiausia ne forma, o turinys. Mes pasiruošę reguliariai susitikinėti, premjeras ir toliau vadovaus posėdžiams“, – pirmadienį sakė premjero S. Skvernelio patarėjas užsienio politikai Deividas Matulionis.
„Premjero nuostata yra labai aiški – galima susitikti reguliariai arba pagal poreikį. Viskas buvo kaip buvę – kviesime ministrus, kurie yra reikalingi aptarti klausimus, viskas bus įforminama premjero pavedimais“, – pridūrė jis.
„Yra bendra linija peržiūrėti visus komitetus, komisijas, jų tikslingumą. Idėja tokia, kad ministerijos ir taip privalo kuruoti tuos klausimus, kurie anksčiau buvo priskirti komisijai“, – tikino premjero patarėjas.
Anot D. Matulionio, premjeras remia užsienio lietuvius daugeliu jiems svarbių klausimų – dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, elektroninio balsavimo, pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis.
Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje skelbiama, kad komisija Vyriausybėje turi posėdžiauti ne rečiau kaip du kartus per metus. Be premjero, į ją buvo įtraukti penki ministrai, išeivių organizacijų atstovai.
Neslopstant emigracijai, S. Skvernelio Vyriausybė savo programoje įsipareigojo išlaikyti ir stiprinti ryšius su diaspora. Pernai iš Lietuvos emigravo 50 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, imigravo 20 tūkstančių. Šių metų pradžioje emigracijos mastas dar išaugo. Šį augimą galėjo lemti tai, kad metų pradžioje išvykimą deklaravo dalis anksčiau emigravusių žmonių, norinčių išvengti prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį, kiti galbūt skubėjo į Didžiąją Britaniją iki prasidedant deryboms dėl jos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES).
