Uždraustasis miestas – Mingų ir Čingų dinastijų imperatoriaus rūmai Pekine, į pasaulio paveldo objektų sąrašą įtraukti 1987 m.
Uždraustasis miestas yra didžiausias rūmų kompleksas Kinijoje. Jo statybos truko beveik 20 metų ir buvo baigtos 1420 m. Miestas, kuriame yra apie 10 tūkst. kambarių, vadinamas uždraustuoju todėl, kad imperatorių laikais paprastiems piliečiams buvo griežtai draudžiama patekti i kitą mūrinės sienos pusę. Jo pastatus kūrė geriausi Kinijos architektai, kurie tvirtovę juosiančią žymiąją raudoną sieną ir suprojektavo taip, kad ji plonėtų į viršų ir ją perlipti būtų praktiškai neįmanoma.
Rūmuose daugiau nei penkis amžius rezidavo aukščiausia Kinijos valdžia – nuo XV a. pradžios iki pat 1912 m. Per šį laiką Uždraustajame mieste spėjo pagyventi 24 imperatoriai su savo šeimomis ir tarnais.
Uždraustasis miestas dar vadinamas Purpuriniu miestu. Pasak kinų legendos, pačiame dangaus viduryje yra purpurinis žvaigždynas, kuriame gyvena dangiškasis valdovas. Šio žvaigždyno atspindžiu, nepasiekiamu paprastam mirtingajam, praeityje ir buvo laikomas Uždraustasis purpurinis miestas, kuriame buvo sukaupti neišmatuojami lobiai.
Uždraustasis miestas sudarytas iš Vidinių rūmų ir Išorinių rūmų. Vidiniai rūmai buvo skirti gyventi tik imperatoriui, jo šeimai ir saujelei išrinktųjų – aukštas pareigas užimantiems pareigūnams ir eunuchų kariuomenei. Išoriniuose rūmuose rengti teismai ir oficialios ceremonijos.
Pagrindinis įėjimas į rūmus ėjo pro Meridiano vartus, pastatytus 1420 m. Jų pavadinimas kilo nuo to, kad imperatorius pasiskelbė Dangaus sūnumi, o pačius rūmus paskelbė Visatos centru. Pro juos vaikščioti galėdavo tik imperatoriai. Pietvakarinėje ir pietrytinėje miesto dalyje yra kiti vartai, skirti ne tokiems svarbiems svečiams.
Už Meridiano vartų išsidėstęs išorinis kiemas, per kurį teka vidinė Auksinė upė. Upę kerta penki tiltai, simbolizuojantys ir skelbiantys penkias Konfucijaus dorybes: palankumą, teisumą, ritualą, intelektą ir ištikimybę.
Kirtus upę, toliau yra Aukščiausios harmonijos vartai, už kurių – Išoriniai rūmai, Pekino rūmų centras. Juos sudaro trys pagrindinės administracinės salės: Aukščiausios harmonijos paviljonas, Visiškos harmonijos paviljonas ir Harmonijos išsaugojimo paviljonas, o virš jų – trijų pakopų marmurinė terasa, iš kurios atsiveria didžiulės aikštės vaizdas.
Toliau yra Dangiško tyrumo vartai, už kurių - treji rūmai: Dieviško tyrumo rūmai, Sąjungos salė ir Žemiškos ramybės rūmai. Jie specialiai įrengti centre, pastatyti 1420 m. Mingų ir ankstyvosios Čingų dinastijų metu šiuose pastatuose gyveno imperatoriai su žmonomis, tačiau 1730 m. imperatorius Jongas Džengas (1723–1735 m.) perkėlė savo asmeninę gyvenamąją vietą į Proto ugdymo rūmus, esančius šiaurės vakarinėje Vidinių rūmų dalyje. 1537 m. pastatyti rūmai buvo kiekvieno Čingų dinastijos imperatoriaus gyvenamoji vieta nuo Jongo Džengo iki Henrio Pu Ji (1909–1911 m.).
Imperatoriškasis sodas ankstyvojoje Mingų dinastijoje buvo šiaurinėje miesto dalyje, prie Dieviško meistriškumo vartų. Sodas apima 1,2 ha, o jo centre stovi Imperatoriškosios ramybės paviljonas ir daoistų šventykla, kurioje imperatorius galėdavo ramiai atsidėti apmąstymams. Sode augo pušys, kiparisai ir įvairių rūšių gėlės.
Į vakarus nuo Imperatoriškojo sodo yra Charakterio ugdymo studija, o šiaurinėje dalyje pastatyti Pirmieji dangaus vartai, už kurių yra Sidabrinė taikos šventykla. Šventykla pastatyta 1532 m., ji skirta daoizmo tikėjimui išpažinti. Netoliese stovi didžiulis alpinariumas, kuriame imperatoriui ir jo žmona galėdavo stebėti mėnulį Rudens vidurio festivalio metu.
1912 m. baigėsi imperatorių valdymo metas ir Čingų dinastija buvo pakeista Kinijos Liaudies Respublika. 1987 m. visas Uždraustasis miestas įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą ir iki šiol yra svarbus šalies meno ir istorijos centras. Kai kurie senoviniai pastatai buvo prarasti ar nuniokoti per gaisrus, revoliucijas ir karą su Japonija (1937–1945 m.). XX a. pabaigoje keletas rūmų pastatų buvo atkurti.
