JAV įspėjus Rusiją, kad Vašingtonas pasitrauks iš svarbios Šaltojo karo laikų branduolinių ginklų kontrolės sutarties, jei Maskva per 60 dienų neužtikrins jos sąlygų laikymosi, diplomatai ir analitikai išlieka skeptiški. Jie tikina, kad tokia strategija – neveiksminga, o JAV pasitrauks bet kokiu atveju.
„Jungtinės Valstijos šiandien skelbia Rusiją materialiai pažeidžiančia sutartį ir po 60 dienų suspenduos mūsų įsipareigojimus, nebent Rusija sugrįš prie visiško ir patikrinamo (sutarties sąlygų) laikymosi“, – antradienį paskelbė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, turėdamas omenyje 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF).
„Rusijos veiksmai smarkiai pakerta Amerikos, taip pat mūsų sąjungininkų ir partnerių nacionalinį saugumą. Jungtinėms Valstijoms nėra prasmės toliau laikytis sutarties, varžančios mūsų gebėjimą atsakyti į Rusijos pažeidimus“, – pridūrė jis.
Kiti stebėtojai tikina, kad siekiant išgelbėti susitarimą, reikia padaryti daugiau nei daroma dabar.
„Išreikšti viltį, kaip padarė Pompeo, kad Rusija per 60 dienų ims laikytis INF sutarties, nėra strategija“, – mano Ginklų kontrolės asociacijos Nusiginklavimo tyrimų direktorius Kingstonas Reifas.
„Sutarties išsaugojimo krizės sprendimui nebuvo panaudotos visos diplomatinės priemonės. Jei JAV, jų sąjungininkės ir Rusija yra rimtai nusiteikusios išsaugoti sutartį, tuomet laikotarpis nuo dabar iki vasario turi būti efektyviai išnaudotas tam, kad būtų rastas sprendimas, atsiliepiantis į Vašingtono ir Maskvos nuogąstavimus“, – „NBC News“ sakė Reifas.
Atidėliojimo užkulisiai
„The Washington Post“ rašo, kad nors antradienį NATO ministrai pareiškė manantys, jog Rusija sutartį pažeidė, Europos lyderiai bando išsaugoti branduolinių ginklų kontrolę.
„Gaila, kad dabar tikriausiai matysime INF sutarties pabaigą“, – teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Norvegijoje augęs Aljanso vadovas kalbėjo, kaip Šaltojo karo metu kaupiami branduoliniai ginklai suformavo jo požiūrį į saugumą.
„Kai Sovietų Sąjunga ir JAV 1987 metais susitarė, jautėme, kad pasaulis juda pirmyn“, – pridūrė Stoltenbergas.
Pasak „The Washington Post“ diplomatinių šaltinių, sutarties nutraukimas turėjo įsigalioti antradienį, tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kiti Europos lyderiai įkalbėjo Trumpą atidėti šį žingsnį – esą tam, kad būtų papildomai konsultuojamasi.
Pasak šaltinių, Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo Argentinoje metu Angela Merkel paskutinę akimirką įkalbėjo Trumpą iš sutarties nepasitraukti staiga.
Praeitą savaitę Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas pasirašė memorandumą, kuriame skelbiamas prezidento sprendimas dėl pasitraukimo iš sutarties.
Memorandumo kopijoje, kurią gavo „The Washington Post“, nurodoma imtis visų reikalingų veiksmų, kad pasitraukimas iš sutarties būtų įvykdytas ne vėliau nei 2018 metų gruodžio 4 dieną. Remiantis dokumentu, gynybos sekretoriui taip pat buvo įsakyta „artimiausiu įmanomu metu dislokuoti antžemines raketas“.
Pasak šaltinių, Baltieji rūmai pakeitė planus po to, kai Merkel ir kiti Europos pareigūnaiTrumpui pasakė, kad jei JAV pasitrauks staiga, europiečiams neužteks laiko pristatyti politikos pokyčių auditorijoms namuose.
„Merkel turėjo labai gerą susitikimą su Trumpu ir sugebėjo jį įtikinti, kad prezidentas prieš pasitraukimą duotų daugiau laiko“, – sakė vienas Europos diplomatas, nenorėjęs atskleisti tapatybės.
Ultimatumas nepasiteisins
„The Washington Post“ rašo, kad pasitraukimo iš sutarties atidėjimas – reta Merkel pergalė, kadangi kanclerės ir Trumpo santykius lydi nusivylimas bei frustracija. Vis dėlto, diplomatai ir ekspertai mano, kad buvo atidėta tai, kas neišvengiamai įvyks.
„Ar toks atidėjimas patenkins sąjungininkes? Ne, nes niekas nepasikeitė, išskyrus padarinių atidėjimą. O europiečiai nori kitokių padarinių“, – mano Ginklų kontrolės asociacijos vykdantysis direktorius Darylas Kimballas.
Kai kurie NATO narių užsienio šalių ministrai abejojo sutarties verte.
„Jei pasirašai sutartį, turi jos laikytis, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. – Rusija jos nesilaiko, tad kokia šios sutarties vertė?“
Europos lyderiai baiminasi, kad jų rinkėjai patikės Kremliaus argumentais, jog JAV naikina vieną tarptautinį susitarimą po kito. Trumpas prezidentavimo metais paskelbė apie Jungtinių Valstijų pasitraukimą iš Paryžiaus klimato kaitos ir Irano branduolinių susitarimų.
„Staigus administracijos sprendimas vienašališkai pasitraukti yra politinė ir strateginė dovana Rusijai“, – teigiama demokratų iš Senato Užsienio reikalų, Ginkluotųjų pajėgų ir Žvalgybos komitetų Trumpui siųstame laiške.
„Tai nukreipia dėmesį nuo Rusijos vykdomų įstatymų pažeidimų ir žalingo elgesio. Vietoj to stiprinamas naratyvas, kad JAV yra pasiryžusios vienašališkai atsižadėti mūsų įsipareigojimų be jokios strateginės alternatyvos“, – rašoma laiške JAV prezidentui. JAV diplomatai sako nesitikintys, kad Rusija ims laikytis susitarimo.
Iš dalies dėl Kremliaus sprendimo, kad jam reikia balistinių raketų technologijų siekiant apsisaugoti nuo kaimyninės Kinijos. Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Garrettas Marquisas teigė, kad Europos lyderiai neturėtų stebėtis Trumpo sprendimu.
„JAV dėl Rusijos INF sutarties pažeidimų su mūsų sąjungininkėmis konsultavosi daugiau nei penkerius metus“, – teigiama .Marquiso pareiškime. Jis pridūrė, kad, nepaisant antradienio pareiškimo, JAV vis tiek nutrauks INF sutartį.
„Spalio 20-ąją prezidentas aiškiai pasakė, kad JAV pasitrauks iš sutarties“, – sakė Marquisas.
Savo ruožtu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad jei Jungtinės Valstijos po pasitraukimo iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) apsiginkluos trumpojo ir vidutinio nuotolio raketomis, Rusija pasielgs taip pat.
