Įtakinga žmogaus teisių grupė teigia turinti tvirtų įrodymų, kad Ukrainos vyriausybė atakavo civilių apgyvendintas vietas Donecke pavojingomis kasetinėmis bombomis, kurių naudojimą draudžia daugelis kitų valstybių.
Žmogaus teisių stebėjimo organizacija (HRW) apkaltino Ukrainos kariuomenę anksčiau šį mėnesį panaudojus šį mirtiną ginklą, kuris sprogimo metu paskleidžia smulkesnes sprogstamąsias skeveldras, artilerijos šoviniais apšaudant rytinėje šalies dalyje esantį ir sukilėlių kontroliuojamą miestą.
Nors Ukraina nėra pasirašiusi 2008 m. priimtos tarptautinės sutarties, uždraudžiančios kasetinių bombų naudojimą, šalies saugumo departamento atstovas sakė, kad Ukraina nenaudojo „draudžiamų ginklų“ ir artilerijos šoviniais neapšaudė civilių gyvenamų vietų.
Ukraina taip pat pradėjo naujas derybas dėl dujų sutarties su Rusija. Abiejų šalių atstovai susitiko Briuselyje aptarti Ukrainos dujų įsiskolinimo ir skolos grąžinimo terminus tikintis, kad iki žiemos pradžios Rusija atnaujins dujų tiekimą, kurį nutraukė birželį.
Rusija yra kaltinama naudojanti dujas kaip politinę priemonę prieš Ukrainą, kur konfliktas su prorusiškai nusiteikusiais separatistais sukilėliais rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose nuo balandžio mėnesio nusinešė mažiausiai 3 700 gyvybių.
Rugsėjo 5 d. priimtos paliaubos nenutraukė besitęsiančių kovų.
Bombų panaudojimas šokiruoja
Savo pranešime Niujorke veikianti žmogaus teisių grupė teigia, kad kasetinės amunicijos Donecke panaudojimas šį mėnesį buvo „plataus masto“.
„Nors ir neįmanoma neginčytinai nustatyti atsakomybę už daugelį šių atakų, visi įrodymai rodo, kad Ukrainos vyriausybės pajėgos yra atsakingos už kelias kasetinės amunicijos atakas Donecke“, - rašoma jame.
Šveicarijos Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto (ICRC) darbuotojas Laurentas DuPasquieras spalio 2 d. buvo nužudytas prie savo biuro Donecke atakoje, „kurioje buvo panaudotos kasetinės amunicijos raketos“, pažymėjo HRW.
„Mus šokiruoja matyti ginklą, kurį yra uždraudusios daugelis šalių, tokiu plačiu mastu naudojamą rytų Ukrainoje“, - sakė Markas Hiznay, vyriausiasis HRW ginklų tyrėjas.
Atsakydamas į pranešimą, Ukrainos „antiteroristinių operacijų“ atstovas Vladislavas Selezniovas pavadino šiuos kaltinimus „visiška nesąmone“.
„Mes nenaudojame draudžiamų ginklų, - sakė jis naujienų agentūrai AFP. – Ir neapšaudome artilerijos šoviniais civilių rajonų, nes tai stato į pavojų gyvybes.“
Kasetinės amunicijos konvencija buvo ratifikuota 86 valstybių ir pasirašyta dar 28. Rusija ir JAV yra tarp šalių, kurios jos nepasirašė.
ES tarpininkavimas
ES energetikos kontrolierius Guentheris Oettingeris tarpininkauja šią savaitę prasidėjusioms deryboms Briuselyje, pasklidus nuogąstavimams, kad dujų disputas tarp Rusijos ir Ukrainos gali paveikti dujų tiekimą į ES šalis.
Taip pat buvo pasiektas progresas praėjusį penktadienį Milane vykusiose derybose tarp Putino ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos. Porošenka teigė, kad buvo priimtas pradinis susitarimas, nustatantis 385 JAV dolerių kainą 1 000 kubinių metrų dujų, kuris galios iki kovo 31 d.
Tai yra kur kas daugiau nei vidutinė 350 JAV dolerių suma, kurią „Gazprom“ yra nustačiusi ES kompanijoms, bet 100 JAV dolerių mažiau, negu Rusija prašė iš pradžių. Tačiau šaltinis Rusijos vyriausybėje naujienų agentūrai „Reuters“ sakė: „Viskas slypi detalėse. Aš nemanau, kad Rusijos dujos greitu metu bus tiekiamos Ukrainai“.
„Ukrainos suskaldymas“
Lenkijos Parlamento spikeris Radoslavas Sikorskis taip pat pranešė, kad Putinas pasiūlė suskaldyti Ukrainą per 2008 m. vykusias derybas su Donaldu Tusku, kuris greitai perims Europos Tarybos prezidento pareigas.
„Jis norėjo, kad mes dalyvautume tame Ukrainos suskaldyme, - JAV portalui „Politico“ sakė Sikorskis. – Jis [Putinas] tuomet sakė, kad Ukraina yra dirbtinė šalis ir kad Lvovas yra Lenkijos miestas, tad kodėl gi mums to neišsprendus kartu.“
„Mes jiems labai, labai aiškiai pasakėme, kad nenorime turėti su tuo jokių reikalų“, - pridėjo Sikorskis.
Tiesa, kalbėdamas vėliau, jis nurodė, kad jo žodžiai „Politico“ buvo „netinkamai interpretuojami“, tačiau atsisakė tai detalizuoti.
Atsisakydamas tiesiogiai pakomentuoti šį interviu, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas Rusijos dienraščiui „RBK“ tepasakė, kad jame buvo „daugybė nesąmonių“.
