Per šalia Ukrainos parlamento surengtą nacionalistinį mitingą prieš vyriausybės balsavimą suteikti daugiau galių separatistiniams regionams šalies rytuose sprogusi granata nužudė vieną pareigūną ir sužeidė dar daugiau nei 100 žmonių, pranešė vidaus reikalų ministerija. Susirėmimai tapo didžiausiu smurto proveržiu sostinėje Kijeve nuo to laiko, kai 2014 m. vasarį buvo suformuota nauja vyriausybė.
Galios decentralizavimas buvo vasario mėnesį Minske pasirašytos paliaubų sutarties sąlyga. Tuo susitarimu buvo siekiama užbaigti kovas tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų, per kurias nuo praėjusių metų balandžio žuvo daugiau nei 6 800 žmonių. Tačiau kai kurie ukrainiečiai priešinasi Konstitucijos keitimui, ir baiminasi, kad tai sukels grėsmę šalies suverenitetui ir nepriklausomybei.
Per televiziją transliuotoje kalboje Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pavadino pirmadienį priimtą įstatymo pataisą „sudėtingu, bet logišku žingsniu link taikos“, ir tvirtino, jog ji nesuteiks jokios autonomijos sukilėliams.
Per pirmadienį kilusius neramumus nužudytas pareigūnas buvo 25-erių šauktinis, žiniasklaidai pranešė vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas. Jis taip pat sakė, kad gydymo prireikė 122 žmonėms, daugiausiai pareigūnai, tačiau taip pat keli ukrainiečiai žurnalistai ir du prancūzų reporteriai. Keli šimtai prie parlamento susirinkusių protestuotojų nenukentėjo, įskaitant apie šimtą griežtos pakraipos aktyvistų iš „Svoboda“, nacionalistinės partijos, turinčios tik saujelę vietų parlamente. Protestuotojai buvo ginkluoti lazdomis; daugelis jų veidus slėpė po kaukėmis.
Avakovo teigimu, maždaug 30 asmenų buvo suimta, įskaitant granatą metusį žmogų, kuris taip pat buvo „Svoboda“ narys ir anksčiau kovėsi rytuose viename iš savanorių batalionų, kurie vyriausybės yra menkai kontroliuojami.
Šalies ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas paragino granatą sviedusiam asmeniui skirti kalėjimo iki gyvos galvos bausmę ir sakė, jog dešiniojo sparno protestuotojai yra „baisesni“ už separatistus sukilėlius, nes jie naikina šalį iš vidaus „dengdamiesi patriotizmu“.
„To nusikaltimo ciniškumas slypi tame fakte, kad kai Rusijos federacija ir jos banditai nesėkmingai bando sunaikinti Ukrainos valstybę per rytinį frontą, taip vadinamos proukrainietiškos politinės jėgos bando atverti kitą frontą šalies viduryje“, - per televizijos gyvai transliuotą kalbą sakė jis.
Jaceniukas taip pat paragino visas Ukrainos politines partijas susivienyti prie vyriausybės ir kartu pasmerkti smurto protrūkį.
Savo ruožtu, prezidentas Porošenka susirėmimus šalia parlamento pavadino išpuoliu prieš jį ir prisiekė į teisingumą patraukti „visus politinius lyderius“, atsakingus už tą incidentą. „Nėra kito būdo apibūdinti to, kas įvyko šalia Rados, kaip tik smūgiu į nugarą“, - sakė jis.
Prezidentas taip pat sakė, kad balsavimas patvirtino Ukrainos „kaip patikimos partnerės poziciją, kuri vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus“, ir kad kitu atvejis šalis būtų rizikavusi netekti Vakarų paramos ir likti „viena su agresoriumi“.
Iš viso 265 deputatai 450 vietų parlamente pirmadienį išreiškė preliminarų pritarimą prezidento Porošenkos pasiūlytiems pokyčiams. Tačiau Konstitucijos keitimui pasipriešino trys partijos, priklausančios parlamento daugumos koalicijai.
„Tai nėra kelias į taiką ir kelias į decentralizaciją, - sakė vienos iš tų partijų lyderė ir buvusi ministrė pirmininkė Julija Timošenko. – Tai yra visiškai priešingas procesas, kuris lems naujų teritorijų praradimą.“
Tuo tarpu parlamento pirmininkas Vladimiras Groismanas paneigė, jog tie pakeitimai reikš separatistų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko regionų praradimą. Sukilėliai bei juos remianti Maskva sako, kad įstatymo pataisa nesuteiks regionams pakankamai galių ir todėl neįvykdo pasižadėjimų, kuriuos Kijevas prisiėmė Minske.
Galutinis balsavimas dėl konstitucinių pakeitimų bus surengtas per parlamento rudens sesiją, kuri prasidėjo antradienį. Jam kol kas nenustatyta jokia specifinė data.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini pavadino smurto protrūkį „keliančiu nerimą“ ir sakė, kad balsavimas „palengvins Minsko susitarimų įgyvendinimą“.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas išreiškė Maskvos nerimą dėl susirėmimų Kijeve, tačiau įstatymo pataisos nekomentavo.
Tuo tarpu Berlyne Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad ji yra atvira susitikimams su Rusijos, Ukrainos ir Prancūzijos lyderiais dėl rytų Ukrainos situacijoms.
