Ukrainos parlamentas balsavo už tai, kad šalis atsisakytų savo neutralumo politikos ir siektų narystės NATO. Į tai atsakydamas, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pavadino šį žingsnį „duosiančiu priešingus rezultatus“ ir sakė, kad tai tik padidins įtampą regione. Pareigūnų teigimu, kol kas neaišku, kada Ukraina prašys NATO narystės, ir dauguma jų laiko tokią perspektyvą itin tolima.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka prisiekė siekti narystės NATO dėl Rusijos paramos šalies rytuose veikiantiems sukilėliams separatistams. Rusija, kuri kovo mėnesį aneksavo Krymo pusiasalį, neigia tiekianti sukilėliams atsargas ir ginklus, tačiau dėl savo vaidmens Ukrainos krizėje buvo nubausta ES ir JAV sankcijomis.
Antradienį Ukrainos parlamente surengto balsavimo metu parlamentarai didele balsų persvara palaikė šį pasiūlymą rezultatu 303-8. Kalbėdamas prieš balsavimą, šalies užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas sakė, jog Ukraina yra pasiryžusi žengti žingsnį link Europos ir Vakarų.
„Tai nuves šalį į Europos ir Euro-Atlanto erdvę“, - sakė jis.
Neutralumo statusas, kurį Ukraina, spaudžiama Rusijos, priėmė 2010 m., draudžia valstybei prisijungti prie karinių aljansų.
Kremliui ta mintis, kad Ukraina vieną dieną gali įstoti į Europos Sąjungą, yra panaši į blogą sapną. Tačiau perspektyva, jog Ukraina gali prisijungti prie NATO, jau yra tikras košmaras. Rusija jau ilgą laiką skundžiasi NATO „plėtra“ į rytus, iki pat Rusijos pasienio. Kremlius Ukrainos narystę aljanse laikytų tiesiogine grėsme savo nacionaliniam saugumui. Tačiau vargu, ar tai įvyks kada nors artimiausiu metu, ypatingai turint omenyje tą faktą, kad rytų Ukrainoje tebesitęsia įnirtingos kovos.
Nepaisant to, Maskva negaišo laiko ir tučtuojau pasmerkė Ukrainos parlamentą, šiam atsisakius šalies neutralumo politikos. Antradienį Radoje, Ukrainos parlamente, surengtas balsavimas akivaizdžiai dar labiau padidino bedugnę tarp Kijevo ir Maskvos bei gali apsunkinti pastangas spręsti dabartinę krizę. Tačiau Kremliaus kritikai teigia, jog būtent tiesioginis Rusijos įsitraukimas į konfliktą rytų Ukrainoje paskatino Kijevą glaustis arčiau NATO.
Pirmadienio vakarą kreipdamasis į užsienio ambasadorius, prezidentas Porošenka sakė, kad Ukrainos „kova už savo nepriklausomybę, teritorinį integralumą ir suverenitetą virto lemiamu faktoriumi mūsų santykiuose su visu pasauliu“.
Rusija aiškiai parodė, kad ji priešinsis Ukrainos žingsniams link narystės NATO. Andrejus Kelinas, Rusijos pasiuntinys Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (OSCE), antradienį sakė: „Tai yra nedraugiškas žingsnis į mūsų pusę. Šis politinis kursas tik dar labiau pakenks mūsų šalių tarpusavio santykiams.“
Tuo tarpu pirmadienį „Facebook“ paskyroje parašytame įraše Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas įspėjo, kad Ukrainos neutralumo politikos atmetimas turės „neigiamų pasekmių“.
„Iš esmės, siekis gauti narystę NATO pavers Ukrainą potencialia karine Rusijos oponente“, - rašė jis.
NATO atstovas Briuselyje antradienį sakė, kad bet koks santykių užmezgimas su aljansu greičiausiai truks metų metus, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Kai kurios NATO narės taip pat be didelio entuziazmo žiūri į Ukrainos narystę aljanse.
Dabartinio konflikto šaknys yra datuojamos iki Ukrainos proeuropietiškų gatvės protestų, vykusių praėjusių metų pabaigoje, kurie vasario mėnesį pasiekė kulminaciją, kuomet buvo nuverstas rusiškų pažiūrų prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Po to, kai į tai atsakydama Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, prorusiškai nusiteik separatistai užėmė Donecko ir Luhansko regionų dalis rytinėje Ukrainoje ir vėliau paskelbė jų nepriklausomybę.
Nuo to laiko konflikto metu žuvo beveik 5 000 žmonių ir dar milijonas buvo priversti palikti savo namus. Abiejų pusių atstovai rugsėjo mėnesį Minske pasirašė paliaubų sutartį, tačiau stebėtojai teigia, jog susirėmimai tarp vyriausybės pajėgų ir separatistų vis dar tęsiasi.
