Tikriausiai dauguma vyrų pripažins nemėgstantys lankytis pas gydytoją net tuomet, kai kažkas tikrai negerai, jau nekalbant apie prevencines patikras. Tačiau tokie tyrimai gali reikšti, kad vėliau gydytojo kabinete praleisite kur kas mažiau laiko. Priklausomai nuo amžiaus, šeimos ligos istorijos ir gyvenimo būdo faktorių, vyrams skirtingu gyvenimo laiku reikia skirtingų tyrimų.
Diabetas
Gali būti, kad jums niekada neprireiks tirtis dėl diabeto, jeigu išlaikysite normalų kūno svorį ir neturėsite kitų rizikos faktorių (pavyzdžiui, aukšto cholesterolio ar kraujospūdžio). Tačiau daugumai 45 m. amžiaus vyrų, ypatingai turintiems antsvorio, rekomenduojama pasidaryti gliukozės kiekio plazmoje arba A1C tyrimus, teigia dr. Kevinas Polsley, vidaus medicinos profesorius adjunktas iš Čikagos Loyolos universiteto.
JAV sveikatos ir socialinių reikalų departamentas taip pat rekomenduoja dėl diabeto išsitirti ir jaunesniems nei 45 m. amžiaus antsvorio turintiems suaugusiems, kurių šeimoje yra buvę šios ligos atvejų, taip pat tiems, kurie turi afrikiečių, azijiečių, lotynoamerikiečių, Amerikos indėnų ar Ramiojo vandenyno salynų gyventojų šaknų.
Gliukozės kiekio plazmoje ir A1C tyrimai yra kraujo tyrimai, atliekami pas gydytoją. Prieš A1C tyrimą nereikia susilaikyti nuo maisto, tačiau jeigu jūsų gydytojas norės atlikti gliukozės kiekio plazmoje tyrimą, jums reikės iki jo aštuonias valandas nieko nevalgyti ir negerti.
Kolonoskopija
Daugelis vyrų dėl gaubtinės žarnos vėžio turėtų tikrintis sulaukę 50-ies, tačiau jeigu jūsų šeimoje yra buvę šios ligos atvejų, turėtumėte pradėti tirtis ir anksčiau. Šio tyrimo neretai baiminasi ir vyrai, ir moterys, tačiau, Polsley teigimu, jis nėra toks baisus, kaip gali pasirodyti.
„Iš tiesų sunkiausia yra pasiruošti tyrimui, - sako jis: jums reikės visiškai ištuštinti žarnyną, ir tai gali reikšti, kad nuo vienos iki trijų dienų turėsite visiškai atsisakyti maisto, gerti daug vandens arba vartoti laisvinamuosius. - Pati kolonoskopija neturėtų kelti diskomforto, nes jos metu būsite nuraminti raminamaisiais“.
Geriausia žinia ta, kad jeigu jūsų gydytojas neras nieko įtartino, kitos kolonoskopijos jums gali neprireikti net 10 metų.
Prostatos tyrimas
Prostatos vėžio tyrimas yra kontraversiškesnis negu kitų vėžio formų, sako Polsley, o kai kurie ekspertai teigia, kad tokie tyrimai gali būti brangūs ir nereikalingi, bei atnešti daugiau žalos nei naudos.
Vis dėlto, visi 50 m. ir vyresni vyrai turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju apie tokių tyrimų pliusus ir minusus. Prostatos vėžio tyrimai – paprastai skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas arba PSA tyrimas, tiriantis prostatos antigenų kiekį – ir gali, ir išgelbsti gyvybes, tačiau neretai jie gali nustatyti klaidingas išvadas. Ir kadangi daugelis prostatos vėžio atvejų progresuoja labai retai, kai kurie vyrai, ypač vyresnio amžiaus, iš agresyvių gydymo būdų negauna jokios naudos. Bet kuriuo atveju, bent jau įsidėmėkite padidėjusios prostatos simptomus, tokius kaip padažnėjęs noras šlapintis ar šlapimo pratekėjimo problemos, kurie taip pat gali rodyti vėžį.
Cholesterolis
Amerikos širdies asociacija rekomenduoja vyrams išsitirti cholesterolio kiekį kraujyje kas 4-6 metus nuo 20-ies metų amžiaus.
„Vyrai apskirtai turi didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis nei moterys, o prie to dažnai prisideda aukštas cholesterolis“, - teigia Polsley. Jūsų gydytojas taip pat gali rekomenduoti šį tyrimą atlikti anksčiau arba dažniau, jeigu sergate diabetu, rūkote arba turite aukštą kraujospūdį.
Priklausomai nuo gautų rezultatų, gydytojas gali rekomenduoti pakeisti mitybą arba išrašyti cholesterolį mažinančių vaistų.
Kraujospūdis
„Turėtumėte pasitikrinti kraujospūdį kiekvieną kartą, kai apsilankote pas gydytoją“, - sako Polsley. Jeigu tai darote nedažnai, pasitikrinti reiktų bent kartą per dvejus metus arba kasmet, jeigu anksčiau jūsų rezultatai buvo „ant ribos“ (viršutinis „sistolinis“ spaudimas buvo didesnis nei 120, o apatinis „diastolinis“ – didesnis nei 80).
Kraujospūdį pasitikrinti galite ir vaistinėse, įvairių akcijų metu arba namuose, jeigu turite matavimo aparatą.
Jeigu jūsų spaudimas viršija 130/85, gydytojas gali rekomenduoti pakeisti gyvenimo būdą – pavyzdžiui, daugiau sportuoti ir vartoti mažiau druskos – arba išrašyti medikamentų.
