Turkijos vyriausybė trečiadienį įsakė suimti dar 47 žurnalistus, ir toliau vykdydama savo plataus masto kampaniją prieš įtariamus JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno rėmėjus. Ankara kaltina Guleną organizavus žlugusį karinį perversmą.
Mažiausiai 130 žiniasklaidos priemonių, įskaitant 45 laikraščius ir 16 televizijos kanalų, trečiadienį taip pat buvo įsakyta nutraukti savo veiklą. Po liepos 15-16 d. surengto kariuomenės bandymo šalyje įvykdyti perversmą, Turkija nušalino, suėmė arba ištardė daugiau kaip 60 000 kareivių, teisėjų, mokytojų, žurnalistų ir kitų asmenų, įtariamų ryšiais su Guleno judėjimu.
Turkijos kariuomenės generalinio štabo teigimu, Guleno tinklui priklauso ir sukilime dalyvavo 8 651 karys, arba apie 1,5 proc. visų šalies ginkluotųjų pajėgų. Tuo tarpu pats Gulenas savo vaidmenį valstybės perversme neigia.
Vakarų šalių vyriausybės ir žmogaus teisių grupės, kurios nors ir pasmerkė nepavykusį sukilimą, per kurį žuvo mažiausiai 246 žmonės, o dar daugiau nei 2 000 buvo sužeista, išreiškė susirūpinimą po to sekusiais masiniais suėmimais, kurie rodo, kad prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas galimai naudojasi kilusiais neramumais, kad dar tvirčiau paimtų valdžią į savo rankas.
Tarp trečiadienį suimtų žurnalistų yra ir jau nebeleidžiamo laikraščio „Zaman“ darbuotojai, pranešė vyriausybė. Valdžia dar kovo mėnesį uždarė to laikraščio redakciją. „Zaman“ buvo plačiai laikomas pagrindine Guleno judėjimo žiniasklaidos priemone.
„Prokurorams neįdomu, ką atskiri žurnalistai parašė ar pasakė, - sakė anonimu panorėjęs likti vyriausybės darbuotojas. – Yra laikoma, kad „Zaman“ darbuotojai greičiausiai turi vidinės informacijos apie Guleno tinklą, kuri gali padėti tyrimui.“
Vis dėlto, suimtųjų sąraše yra ir tokių žurnalistų kaip Sahinas Alpay, kuris yra gerai žinomas dėl savo kairiųjų pažiūrų ir nesidalija religiniu požiūriu su Guleno judėjimu, kas dar labiau sustiprina nerimą, jog tyrimas gali virsti atvira prezidento politinių oponentų medžiokle.
Erdogano valdančioji AK partija ir vyriausybės opozicinės partijos, kurių santykius praeityje žymėjo aštrūs nesutarimai, po nepavykusio perversmo pademonstravo retą vienybės dvasią ir šiuo metu ieško konsensuso dėl konstitucinių pataisų, kuriomis iš dalies siekiama „apvalyti“ valstybės aparatą nuo Guleno pasekėjų. Vienas aukšto rango AK partijos narys trečiadienį sakė, kad įstatymų leidėjai aptarinėja planus padidinti teisėjus ir prokurorus paskiriančio vyriausybės organo kontrolę.
Tą pačią dieną kitas vyriausybės pareigūnas sakė, kad Turkijos specialiosios pajėgos Marmario kurorte vis dar ieško komandosų būrio, kuris, kaip manoma, sukilimo naktį bandė pagrobti arba nužudyti Erdoganą, tuo metu besiilsėjusį tame Viduržemio pakrantės mieste. Turkijos prezidentas tik per plauką išvengė pagrobimo prieš išskrisdamas į Stambulą, kur subūrė savo rėmėjus ir galutinai sutriuškino sąmokslininkus.
Erdoganas, populiari, tačiau prieštaringai savo šalyje vertinama figūra, taip pat leido suprasti, jog Turkija gali atstatyti mirties bausmę ir pabrėžė stiprią visuomenės paramą tokiam ėjimui, nors Europos Sąjunga suskubo priminti, kad toks ėjimas iškart iki nulio sumažintų bet kokias Ankaros galimybes prisijungti prie Bendrijos, ko šalis siekia jau ilgus dešimtmečius.
Erdoganas, populiari, tačiau prieštaringai savo šalyje vertinama figūra, taip pat leido suprasti, jog Turkija gali atstatyti mirties bausmę ir pabrėžė stiprią visuomenės paramą tokiam ėjimui, nors Europos Sąjunga suskubo priminti, kad toks ėjimas iškart iki nulio sumažintų bet kokias Ankaros galimybes prisijungti prie Bendrijos, ko šalis siekia jau ilgus dešimtmečius.
Turkijos pareigūnai jau kuris laikas skundžiasi tuo, ką jie laiko po žlugusio perversmo ES pademonstruotu paramos trūkumu, kai tuo tarpu Europos lyderiai ragina Ankarą išlaikyti rimtį ir sveiką protą patraukiant atsakinguosius asmenis į teisingumą.
Sukilimas taip pat išbandė Turkijos santykius su jos NATO sąjungininke JAV, kur Gulenas gyvena nuo 1999 m. Reaguodama į Turkijos prašymus skubiai išduoti Guleną, vyriausybė Vašingtone pažymėjo, kad pirma Ankara privalo pateikti tvirtų jo dalyvavimo sąmoksle įrodymų.
Įtampą su ES ir Jungtinėmis Valstijomis padidino ir atnaujinti Turkijos bandymai pataisyti savo santykius su Rusija, kuriems smarkiai pakenkė pernai metų incidentas, kuomet Turkija numušė šalia jos pasieniu su Sirija skridusį ir galimai šalies oro erdvę pažeidusį Rusijos naikintuvą, bei po to sekusios Maskvos ekonominės sankcijos Turkijai. Trečiadienį Turkijos vicepremjeras Mehmetas Simsekas sakė, kad jo derybos su Rusijos pareigūnais dėl dvišalių santykių pagerinimo vyksta „labai pozityvioje atmosferoje“.
