Turkija iki galutinio termino nesugebėjo įvykdyti visų Europos Sąjungos reikalavimų, kad šalies piliečiams būtų suteikta galimybė po ES šalis keliauti be vizų, trečiadienį pranešė Europos Komisija. Analitikų teigimu, tai dar labiau padidins įtampą, jaučiamą dėl prieštaringai vertinamos ES ir Turkijos migracijos sutarties.
ES lyderiai anksčiau Turkijos vyriausybei buvo pažadėję, kad 79 mln. šalies piliečių jau nuo birželio mėnesio turės galimybę laisvai keliauti po 26 Europos šalis jungiančią Šengeno bevizių kelionių zoną, ir šį punktą buvo įtraukę į karštai diskutuotą migracijos susitarimą. Tačiau, norėdama pasinaudoti šia galimybe, Turkija turėjo įrodyti atitinkanti visas 72 ES iškeltas sąlygas dėl pasienio saugumo ir žmogaus teisių padėties.
Trečiadienį Europos Komisija paskelbė, jog Turkijai nepavyko įgyvendinti tam tikrų susitarimo sąlygų, įskaitant šalies kontraterorizmo įstatymų pakeitimus. Kiek vėliau tą pačią dieną ES šalių ambasadoriai taip pat patvirtino atnaujinantys derybas dėl Turkijos narystės 28 šalių Bendrijoje. Tačiau šis sprendimas yra laikomas labiau simboliniu gestu, pažadėtu pasirašant migracijos susitarimą tarp Turkijos ir ES. Nepaisant to, Turkijos narystės ES perspektyva jau susilaukė karštų diskusijų Jungtinėje Karalystėje, šalyje jau ir taip verdant debatams dėl referendumo, kuriuo jau kitą savaitę bus sprendžiamas tolimesnis šalies likimas ES, nors, analitikų teigimu, Turkija vargu ar artimiausiu dešimtmečiu prisijungs prie Bendrijos, jeigu apskritai kada nors tai padarys. Tuo tarpu bevizis režimas, jeigu Turkija jį pasieks, negaliotų nei JK, nei Airijai, kurios nepriklauso ES Šengeno zonai.
Jau anksčiau prognozuotas ES sprendimas atidėti derybas dėl bevizio režimo buvo paskelbtas praėjus vos dienai po to, kai ES ambasadorius Turkijai atsistatydino, šalyje kilus pasipiktinimui dėl jo pademonstruoto „pagarbos trūkumo nacionalinėms vertybėms“.
Nuo to laiko, kai 2005 m. Turkija pradėjo derybas dėl narystės ES, buvo užbaigtas tik vienas iš 35 numatytų derybų raundų. Keli jų buvo užblokuoti dėl ilgamečių nesutarimų su Kipru, o taip pat dėl vis prastėjančios žmogaus teisių, žodžio laisvės ir įstatymo teisės padėties Turkijoje.
Jau anksčiau prognozuotas ES sprendimas atidėti derybas dėl bevizio režimo buvo paskelbtas praėjus vos dienai po to, kai ES ambasadorius Turkijai atsistatydino, šalyje kilus pasipiktinimui dėl jo pademonstruoto „pagarbos trūkumo nacionalinėms vertybėms“. Hansjörgas Haberis ambasadoriaus postą oficialiai paliks rugpjūtį. Jis yra kaltinamas išsakęs provokuojančius komentarus apie migracijos susitarimą, kurie įsiutino Turkijos vyriausybę. Vokiečių diplomatas, į šias pareigas paskirtas tik pernai vasarą, taip pat buvo kaltinamas nepagarba Turkijai ir šalies prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui.
Abejonės dėl bevizio susitarimo perspektyvų didėja jau nuo to laiko, kai Erdoğanas nušalino deryboms su ES vadovavusį šalies ministrą pirmininką. Kietai Turkiją į savo kumštį suspaudęs prezidentas taip pat atmetė ES raginimus perrašyti šalies kontraterorizmo įstatymus. „Mes einame savo keliu, jūs eikite savuoju“, - yra sakęs jis.
Trečiadienį išplatintame pranešime Europos Komisija taip pat pažymi, kad ES ir Turkijos derybos išlieka labai trapios. Tačiau už migraciją ir vizų politiką atsakingas eurokomisaras Dimitris Avramopoulosas sakė esąs įsitikinęs, kad Turkijai pavyks įgyvendinti visas ES sąlygas siekiant bevizio režimo.
„Pareiškimų diplomatija nėra labai naudinga, - sakė jis, pridurdamas, kad jo derybos su aukščiausio įmanomo lygio Turkijos diplomatais rodo labai stiprią politinę valią siekti bendro tikslo su ES. – Manau, kad migracijos krizė skatina Turkiją glaudžiau bendradarbiauti su Europa.“
Tačiau jis atsisakė patikslinti, kada galima tikėtis galutinio susitarimo, kas sumažina stebėtojų viltis, jog tai gali nutikti jau per kitą ES viršūnių susitikimą, numatomą rugsėjo mėnesį.
Nerimas dėl ES bevizio režimo susitarimų ateities didėja ir dar keliose šalyse. Praėjusią savaitę buvo nuspręsta pristabdyti Gruzijos derybas dėl bevizio režimo 5 mln. šios šalies piliečių, paskutinę minutę vetavus Prancūzijai, Italijai ir Vokietijai. ES taip pat vis dar derasi dėl bevizio režimo detalių su Ukraina.
