Pasaulio lyderiams pirmadienį renkantis į Briuselį istoriniam Europos Sąjungos ir Turkijos susitikimui dėl migrantų krizės, turkų žurnalistai sukritikavo ES „pro pirštus žiūrint“ į šalies vyriausybės bandymus apriboti žiniasklaidos laisvę.
Praėjusios savaitės pabaigoje turkų pareigūnai atliko kratą didžiausio šalyje tiražo laikraščio „Zaman“ redakcijoje ir vos per vieną naktį pavertė kritiškai vyriausybę vertinusį žiniasklaidos šaltinį savo propagandos skleidimo aparatu. Prie redakcijos susirinkus solidarumą redakcijai norėjusiems išreikšti protestuotojams, policija paleido į juos ašarines dujas.
Dar po kelių dienų Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu jau spaudė rankas ES šulams, prasidėjus įtemptoms deryboms dėl vis didesnio skaičiaus migrantų ir pabėgėlių, kurie naudojasi Turkija kaip patekimo į Europą tašku. Beveik niekas iš jų neužsiminė apie žiniasklaidos laisvės pamynimo skandalą savaitgalį.
Derybų metų ES pažadėjo Turkijai skirti $6 mlrd. – dvigubai daugiau nei anksčiau šiais metais – mainais į tolimesnį daugiau nei 2,7 mln. Sirijos pabėgėlių išlaikymą šalies teritorijoje. Nors praėjusiais metais į Europą suplūdo šimtai tūkstančių pabėgėlių, didžioji jų išlaikymo našta per praėjusius penkerius metus teko būtent Turkijai.
Susitarimo rėmuose ES taip pat įpareigojo Turkiją ir toliau ieškoti kontrabandininkų žmonėmis bei leisti NATO laivams grąžinti pabėgėlius ir migrantus atgal į Turkijos krantus. Be papildomų lėšų, Ankara taip pat reikalavo pagreitinti derybas dėl ES narystės ir paversti bevizio režimo Turkijos piliečiams galimybę kitų derybų prioritetu.
„ES pro pirštus žiūri į vakarietiškas vertybes, kurias turėtų demonstruoti Turkija, nors iš mūsų sekmadieninio laikraščio numerio buvo išimti tam tikri straipsniai“, - apie labai ribotą ES reakciją į Turkijos žiniasklaidos laisvės pažeidimus kalbėjo vienas žurnalistas iš seserinio „Zaman“ laikraščio „Today’s Zaman“, kurio redakcija taip pat buvo užpulta savaitgalį.
„Turkijoje nebeliko jokios išraiškos laisvės“, - pridėjo žurnalistas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Vis dėlto, kritikos balsų Senajame žemyne būta. Šeštadienį vienas ES atstovas pabrėžė, kad Turkija, kaip ES šalis-kandidatė, „privalo gerbti ir demonstruoti aukštus demokratinius standartus ir praktikas, įskaitant žiniasklaidos laisvę“, o pirmadienį Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as pažymėjo, jog ES šalių bendradarbiavimas su Turkija nereiškia aklo pritarimo viskam, ką ji daro.
„Žiniasklaida privalo būti laisva visur, įskaitant ir Turkiją“, - sakė jis.
Vis tik, bent jau kol kas, Turkijai į derybas su ES neriant vis giliau, tyla kalbos apie šalies nusitaikymą į disidentus ir kritikus.
„ES supranta, kad vienintelis būdas išspręsti pabėgėlių problemą yra nepykdyti Turkijos ir sutikti su jos reikalavimais“, - sako Gulten Ustuntag, „Today’s Zaman“ darbuotoja. Nė vienas jos parašytas straipsnis šį savaitgalį nebuvo patvirtintas Stambulo teismo įkurtos specialiosios žiniasklaidos komisijos, sako ji.
„Zaman“ grupės leidiniai turi ryšių su Fethullah Gülenu, buvusiu Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano sąjungininku, o dabar – mirtinu priešu, kuris taip pat yra prieštaringai vertinamas ir galingas politikas, daugiau nei dešimtmetį dirbęs šalies ministru pirmininku, prieš rinkėjams jį išsirenkant prezidentu 2014 m. rugpjūtį. Erdoganas kaltina šiuo metu Pensilvanijoje gyvenantį dvasininką bandymu nuversti jo vyriausybę.
„ES pro pirštus žiūri į vakarietiškas vertybes, kurias turėtų demonstruoti Turkija, nors iš mūsų sekmadieninio laikraščio numerio buvo išimti tam tikri straipsniai“, - apie labai ribotą ES reakciją į Turkijos žiniasklaidos laisvės pažeidimus kalbėjo vienas žurnalistas iš seserinio „Zaman“ laikraščio „Today’s Zaman“, kurio redakcija taip pat buvo užpulta savaitgalį.
Turkijos vyriausybės neatsiliepė į užsienio žurnalistų prašymus pakomentuoti situaciją.
„Ankara naudojasi pabėgėlių krize, kad nutildytų Europos lyderius apie pažeidimus Turkijoje“, - įsitikinęs „Zaman“ vyriausiasis redaktorius Celilis Sagiras, kalbėjęs su žiniasklaida telefonu iš savo biuro, kuris, anot jo, yra apsuptas policijos nuo pat praėjusios savaitės.
Žurnalistai iš „Zaman“ ir „Today’s Zaman“ susitikimus Briuselyje stebėjo nežinodami, kas jų laukia ateityje, ir sutrikę dėl tarptautinio pasmerkimo trūkumo. Kai kurie darbuotojai baiminasi, jog turės stoti prieš teismą, kaip jų kolegos anksčiau, arba bus pasodinti į kalėjimą, jeigu ir toliau vykdys savo veiklą.
„Kur mums eiti, kur mums įsidarbinti?, - retoriškai klausia Sagiras, atkreipdamas dėmesį, jog Turkijoje praktiškai nebeliko nepriklausomų žiniasklaidos šaltinių, galinčių oponuoti Turkijos vyriausybei. – Čia pabaigos dar nematyti.“
Nuotraukoje: Prie „Zaman“ redakcijos susirinkę protestuotojai
