Kinija trečiadienį padidino spaudimą Taivanui, paskelbusi, kad nebebus išduodami leidimai individualioms kelionėms į demokratinę autonominę salą „dėl dabartinės santykių abipus sąsiaurio padėties“.
Pagal ankstesnę tvarką Kinijos piliečiai 47 žemyninės dalies miestuose galėdavo prašyti leidimo apsilankyti Taivane individualiai, o ne kaip organizuotų grupinių ekskursijų dalyviai.
Tačiau Turizmo ministerijos trumpame pranešime sakoma, kad šie leidimai nuo ketvirtadienio nebebus išduodami, o toks žingsnis gali pakenkti Taivano ekonomikai.
Komunistų valdomos žemyninės Kinijos santykiai su Taibėjumi atšalo 2016 metais Taivane į valdžią atėjus prezidentei Tsai Ing-wen. Jos partija atsisako pripažinti idėją, kad Taivanas yra „vienos Kinijos“ dalis.
Pekinas savo ruožtu apribojo oficialius ryšius, suintensyvino karines pratybas Taivano sąsiauryje, stengėsi persivilioti Taivano diplomatinius sąjungininkus ir didino ekonominį spaudimą salai.
Naujausias žingsnis buvo atliktas Taivanui ruošiantis sausį vyksiantiems prezidento rinkimams.
Pekinui palankus kandidatas Han Kuo-yu iš opozicinės Kuomintango partijos (KMT) siekia pakeisti Demokratinės pažangos partijai (DPP) priklausančią Tsai Ing-wen, o per šią kampaniją santykių su Kinija klausimas bus vienas svarbiausių.
Kinija Taivaną tebelaiko savo teritorijos dalimi, kurią reikia susigrąžinti, nors žemyninė dalis ir sala gyvena atskirai nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais.
62 metų Han Kuo-yu sekmadienį pareiškė, kad per artėjančius rinkimus reikės rinktis „taiką arba krizę“ su Kinija.
Jo vienmetė Tsai Ing-wen savo ruožtu 2020 metų prezidento rinkimus laiko „kova už laisvę ir demokratiją“. Ji teigia esanti pajėgi apginti Taivaną nuo vis kategoriškiau veikiančio Pekino.
Turizmas kaip ginklas
Kai Tsai Ing-weng atėjo į valdžią, turistų iš žemyninės Kinijos į Taivaną srautas smarkiai sumažėjo.
Turizmo organizatorės tai aiškino Kinijos žiniasklaidos kuriamu neigiamu Taivano įvaizdžiu, taip pat žemyne įsikūrusių didžiųjų kelionių agentūrų mažesne išvykų į salą reklama.
„Nuo 2016 metų Kinija nuolat naudojo savo turistus kaip ginklą grasinti DPP“, – sakoma prezidentės partijos pranešime.
„Taivanas nepasiduos tokiam politiniam spaudimui ir plačiau atvers savo duris turistams iš daugiau šalių“, – pridūrė DPP.
Per šių metų pirmąjį pusmetį lankytojų iš žemyno padaugėjo apie 30 proc., kai KMT ankstesniais metais laimėjo vietos valdžios rinkimus, rodo Taivano lankytojų asociacijos statistika.
Taibėjuje dirbantis Vašingtone įsikūrusios Pasaulinio Taivano instituto vyriausiasis tyrėjas J. Michaelas Cole'as kelia prielaidą, kad Pekinas turėjo vilčių, jog turistų srauto sumažėjimas 2016 metais paskatins protestus prieš Tsai Ing-wen, bet tai neužkirto kelio pavieniams lankytojams, kurie paprastai būna turtingesni, keliauti į salą.
„Tai tikriausiai Pekino „turizmo pavertimo ginklu“ naujas raudas, siekiant spausti Tsai administraciją“, – naujienų agentūrai AFP sakė J. M. Cole'as.
„Galima daryti išvadą, jog taip siekta padidinti prezidentės Tsai patiriamus iššūkius, jai siekiant būti perrinktai sausį, kai jai teks grumtis su oponentu iš KMT, tvirtinančiu, jog jis sieks geresnių, glaudesnių ryšių su Pekimu ir tuo pačiu padės pagerinti ekonomiką“, – pridūrė ekspertas.
Kinijos gynybos ministerija praeitą savaitę paskelbė strateginį dokumentą, kuriame pakartojamas Pekino nusiteikimas panaudoti jėgą „ryžtingai įveikti bet ką, mėginantį atskirti Taivaną nuo Kinijos“.
Pekinas taip pat smerkė Vašingtoną dėl jo glaudžių ryšių su Taibėjumi ir planų toliau aprūpinti salą ginkluote.
Praeitą savaitę Taivano sąsiauriu praplaukė vienas amerikiečių karo laivas. Tuo metu Kinijos kariuomenė šią savaitę rengia karines pratybas į pietvakarius ir šiaurę nuo Taivano.
