Palestiniečių vadovybė griežtai atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų planą. Šis planas „atsidurs istorijos šiukšlyne“, pareiškė palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas. „Kai išgirdome visą šį šlamštą, dar kartą sakome „ne“ šimtmečio sandoriui“, – pabrėžė jis.
Gazos Ruožą kontroliuojantis islamistų judėjimas „Hamas“ pavadino planą nesąmone. „Šimtmečio sandoris“ yra nesąmonė, tai priešiškas sandoris“, – kalbėjo aukštas „Hamas“ atstovas Chalikas al Haja. – Palestiniečiai imsis visų įmanomų pastangų ir visų priemonių, kad kovotų su juo, kol jis žlugs“.
Trumpas antradienį pristatė planą Baltuosiuose rūmuose, dalyvaujant Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahui. JAV vadovas planą pavadino „realistišku dviejų valstybių principu pagrįstu sprendimu“. Jis pareiškė, kad Jeruzalė, pagal planą, išliks Izraelio „nedaloma sostine“. Trumpas taip pat teigė, kad būsimą palestiniečių valstybės sostinę turėtų sudaryti dalis Rytų Jeruzalės pagal savotišką jungtinės teritorijos susitarimą.
Susitarime taip pat raginama mažiausiai ketverius metus įšaldyti Izraelio gyvenviečių statybas, tačiau tai leistų Izraeliui išlaikyti daugumos jau pastatytų neteisėtų gyvenviečių kontrolę.
Nors plane numatoma nuolaidų Palestinai, įtraukiant ir jos dabartinės teritorijos padvigubinimą, vis dėlto šis planas reikalauja iš palestiniečių peržengti liniją, kurią jie skelbė esant neperžengtiną, – plane reikalaujama, kad palestiniečiai anksčiau įkurtas nausėdijas Vakarų krante laikytų Izraelio teritorija.
Izraelis 1967 metais per Šešių dienų karą, be kita ko, užkariavo Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Golano aukštumas. Jungtinės Tautos šias teritorijas vadina okupuotomis. Iš tada taip pat užimto Gazos Ruožo Izraelis atsitraukė. Palestiniečiai nori Vakarų Krante ir Gazos Ruože įkurti savo valstybę su sostine Rytų Jeruzale.
Ekspertų manymu, planas pasmerktas žlugti
Dauguma ekspertų įsitikinę, kad dokumente reiškiama besąlygiška parama Izraeliui ir griežtos sąlygos palestiniečių valstybės įkūrimui reiškia, kad jis yra pasmerktas žlugti.
„Tai pasmerkta žlugti“, – sakė Niujorke strateginių studijų centro „Council on Foreign Relations“ vyresnysis darbuotojas Stevenas Cookas.
„Palestiniečiai jį iškart atmetė – kaip ir izraeliečiai naujakuriai, kurie priešinasi bet kokio pavidalo palestiniečių suverenitetui“, – pridūrė jis.
Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas visiškai nenusiteikęs derėtis dėl amerikiečių siūlomo plano, o Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, antradienį dalyvavęs per Trumpo Baltuosiuose rūmuose surengtą šio projekto pristatymą, atrodo neabejojantis, kad Palestinos Autonomija planą atmes, pažymėjo Cookas.
Baltieji rūmai intensyviai tarėsi su Izraeliu, rengdami planą, suteikiantį Netanyahu galimybę aneksuoti didelę dalį okupuoto Vakarų Kranto teritorijų. Izraelio vyriausybė jau pasiuntė signalą, kad ji artimiausiu metu atliks šį žingsnį.
„Jis yra skirtas padėti premjerui Netanyahu atlaikyti šiuo metu jam iškilusius politinius ir teisinius sunkumus, taip pat padidinti paramą prezidentui Trumpui tarp proizraelietiškų rinkėjų per jo perrinkimo kampaniją“, - sakė buvusi JAV Valstybės departamento Vidurio Rytų specialistė Michele Dunne, dabar dirbanti Carnegie fonde už tarptautinę taiką.
„Nėra jokio ženklo, kad šis planas ves prie derybų“, – pabrėžė ji.
Realizmas?
„Taktiniu lygiu esama gerų sumanymų, bet be valstybingumo pažado palestiniečiams jie yra beverčiai“, – pastebėjo Cookas.
Vašingtono Artimųjų Rytų politikos institute dirbantis Robertas Satloffas sveikino žiupsnelį „realizmo“ sprendžiant seniai besitęsiantį konfliktą.
„Realistiška, kad Jordano upė taptų Izraelio saugumo užtvara. Realistiška, kad šimtai tūkstančių izraeliečių Vakarų Krante nebūtų verčiami išsikraustyti“, – sakė jis.
„Vis dėlto jie paėmė šiuo ir kitus principus ir visiškai neatpažįstamai juos ištempė. Izraelio saugumo kontrolė Jordano slėnyje virto visišku suverenitetu; šimtų tūkstančių naujakurių neiškeldinimas virto nuostata, kad nebus iškeldintas nė vienas naujakurys“, – konstatavo Satloffas.
Dunne nuomone, naujojo plano pagrindinis akcentas – kad juo Izraelio rytinė siena nustumiama iki pat Jordano.
„Visa kita yra detalės. Kad ir ką šis planas suteikia palestiniečiams, visa tai yra preliminaru, sąlygiška ir įgyvendinama tik ilguoju laikotarpiu – kitaip tariant, to tikriausiai nebus“, – sakė ji.
Baltųjų rūmų „vizijoje“ sakoma, kad Izraelis šio plano nesiims įgyvendinti, kol jam pritars tankiai apgyventą Gazos Ruožą kontroliuojantis palestiniečių islamistų judėjimas „Hamas“.
„Nebent „Hamas“ būtų pašalintas arba nusiginkluotų, išsižadėtų smurto ir pripažintų Izraelį žydų tautos valstybe, palestiniečiai iš šio plano gaus nulį. „Hamas“ turi veto galią“, – per „Twitter“ parašė rizikos konsultacijų agentūros „Eurasia Group“ analitikas Henry Rome'as.
Palestiniečių pasirinkimai
Kai kurių apžvalgininkų nuomone, Trumpo plano pagrindinis tikslas – pakeisti žydų nausėdijų ilgalaikes perspektyvas, kad jos taptų parankesnės Izraeliui.
Jeigu Izraelis aneksuotų dalį Vakarų Kranto, palestiniečiai būtų spaudžiami susitaikyti su įvykusiu faktu, prisidengiant taiko planu.
„Kad ir kokie silpni būtų palestiniečiai arba jų vadovybė, jie visuomet turės galimybę pasakyti „ne“ – ką jie dabar ir daro“, – pažymėjo Dunne.
„Tikrasis klausimas – kur visa tai stums palestiniečių judėjimą. Ar tai buvo planuota, ar ne, atrodo, kad šis planas tikriausiai priartins dieną, kai visa tai iš kovos už nepriklausomą valstybę virs kova dėl teisių, panašią į Pietų Afrikos“, – pridūrė ji.
Nors palestiniečiai planą atmeta, Trumpo planas buvo palankiai įvertintas kai kurių JAV sąjungininkių arabų pasaulyje, kurias su Vašingtonu ir Izraeliu sieja bendras priešinimasis Iranui.
Bahreino, Omano ir Jungtinių Arabų Emyratų ambasadoriai dalyvavo plano pristatymo Baltuosiuose rūmuose renginyje, nors nė viena šių šalių nėra pripažinusi Izraelio.
Egiptas, pirmoji su Izraeliu taikos susitarimą pasirašiusi arabų valstybė, ragino palestiniečius „rūpestingai ir nuodugniai“ išanalizuoti Trumpo pasiūlymą.
„Palestiniečiai bus gundomi iškart atmesti planą, bet turėtų atsispirti pagundai ir sutikti su tiesioginėmis derybomis, per kurias galės propaguoti savo siekius kaip norės“, – sakoma „Council on Foreign Relations“ prezidento Richardo Haasso „Twitter“ žinutėje.
„Visiškas atmetimas gali pakenkti išliekančioms dviejų valstybių scenarijaus viltims, kad ir kokios kuklios jos būtų, ir atverti kelią aneksijoms“, – pridūrė jis.
Pasisakė Prancūzija ir Turkija
Prancūzija trečiadienį reikalavo „dviejų valstybių sprendinio“ Izraelio ir palestiniečių konfliktui, JAV prezidentui Donaldui Trumpui ankstesnę dieną pristačius savo Artimųjų Rytų taikos planą, kurį Paryžius pažadėjo „atidžiai išstudijuoti“.
„Dviejų valstybių sprendinys, atitinkantis tarptautinę teisę ir tarptautiniu mastu sutartus parametrus, yra būtinas teisingai ir ilgalaikei taikai Artimuosiuose Rytuose pasiekti“, – pažymėjo ministerija.
Prancūzija toliau dirbs su Jungtinėmis Valstijomis, Europa „ir visais, kas gali prisidėti prie šio tikslo“, sakoma pareiškime.
„Ji toliau dėmesingai gerbs teisėtus ir izraeliečių, ir palestiniečių siekius, ir į juos atsižvelgs“, – nurodoma jame.
Tuo tarpu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pasmerkė naująjį Artimųjų Rytų taikos planą, ankstesnę dieną pristatytą JAV prezidento Donaldo Trumpo, ir pareiškė, kad šis projektas „visiškai nepriimtinas“.
„Jeruzalė musulmonams yra šventa. Planas atiduoti Jeruzalę Izraeliui yra visiškai nepriimtinas. Šis planas ignoruoja palestiniečių teises ir yra nukreiptas į Izraelio [vykdomos] okupacijos įteisinimą“, – Erdogano žodžius citavo televizija „CNN Turk“.
„Išdėstytas planas netarnauja taikai ir neneša sprendinio“, – pridūrė jis.
Trumpas antradienį pristatė seniai lauktą planą, turintį išspręsti Izraelio ir palestiniečių konfliktą, tačiau jame sakoma, kad Jeruzalė liktų „nedaloma“ Izraelio sostinė. Be to, nors plane kalbama apie galimybę ateityje įkurti Palestinos valstybę, šis žingsnis siejamas su virtine griežtų išankstinių sąlygų – įskaitant reikalavimą, kad ši valstybė būtų „demilitarizuota“.
Turkijos ir Izraelio santykiai šiuo metu yra įtempti, o Erdoganas save laiko palestiniečių siekių gynėju. 2017 metais Vašingtonui apsisprendus pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir perkėlus ten savo ambasadą, Turkijos pareigūnai ne kartą kritikavo šį Trumpo sprendimą.
