Išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo ambicingi planai atgaivinti eksportą, sugrąžinti į Jungtines Valstijas darbo vietas, bei padidinti naftos produkciją gali atsitrenkti į vieną ir tą pačią sieną: stiprėjantį JAV dolerį. Nuo lapkričio 8 dienos rinkimų, dolerio vertė pakilo 5 proc., o indeksas, stebintis dolerio vertę prieš kitas pagrindines pasaulio valiutas, pasiekė 14 metų aukštumas iškart po rinkimų, po to šiek tiek nukrisdamas.
Iš dalies, dolerio stiprėjimas atspindi JAV ekonomikos stiprybę ir investuotojų pasitikėjimą, jog Trumpas paskatins augimą, apkarpydamas mokesčius ir įpumpuodamas pinigus į kelius, tiltus ir kitą infrastruktūrą. Doleris gali sustiprėti dar labiau dabar, kai Federalinis Rezervas pakėlė savo palūkanų normą bei tikisi dar trijų normos didinimų ateinančiais metais. Likusiame pasaulyje palūkanų normos vis dar siekia praktiškai nulį, tad daugybė investuotojų nukreips savo pinigus į Jungtines Valstijas, kad gautų daugiau pelno, kas dolerio vertę gali pakelti dar labiau.
Tačiau tai sukuria tam tikrą problemą: stiprus doleris paverčia amerikietišką eksportą brangesniu, o importą pigesniu. O tai yra receptas, reiškiantis dar daugiau nuostolių Amerikos gamintojams. Stiprus doleris taip pat gali priversti kai kurias tarptautines kompanijas perkelti savo veiklą iš JAV į kitas šalis. Didesnė dolerio vertė gali lemti ir naftos kainų kritimą bei pakenkti Trumpo planams padidinti energijos produkciją.
„Stiprus doleris apsunkins tarptautinės konkurencijos didinimą JAV gamybos sektoriuje, darbo vietų kūrime ir eksporto augime“, - sako Eswaras Prasadas, Kornelio universiteto prekybos politikos profesorius.
Dar prieš rinkimus palyginti stiprus doleris lėtino JAV eksportą praktiškai visus du praėjusius metus. Prekių ir paslaugų eksportas kulminaciją pasiekė 2014 m. spalį, su $200 mlrd. pelnu. Ta suma kitų metų kovą nukrito iki $179 mlrd., o po to vėl kiek pakilo, šiek tiek susilpnėjus doleriui. Tačiau doleriui vėl atsigaunant ir pasiekiant naujas aukštumas po Trumpo pergalės, nenuostabu, kad JAV eksportas vėl nukrito beveik 2 proc.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kokią įtaką stiprus doleris daro JAV korporacijų pelnui: kad ir kiek pelno amerikietiškos kompanijos uždirbtų užsienio valiuta, iškeitus į JAV dolerius ir susigrąžinus namo jis bus vertas mažiau. Pastarosiomis savaitėmis, Amerikos kompanijos, nuo „Whirlpool“ iki „Apple“, reiškė nepasitenkinimą dėl to, kad stiprus doleris sumažino jų uždarbį.
Nešvilyje, Tenesyje veikiančios kompanijos „Vaughn Manufacturing“ prezidentas Markas Vaughnas taip pat nerimauja dėl dolerio sustiprėjimo prieš Meksikos pesą po rinkimų. Maždaug 20 proc. jo kompanijos įrankių verslo yra vykdoma Meksikoje, kur reikia konkuruoti su Kinijos ir Pietų Korėjos kompanijomis, nenešančiomis pabrangusios valiutos naštos. „Tai mums kelia nerimą“, - sako jis.
Brangstantis doleris gali paskatinti JAV kompanijas perkelti savo fabrikus ir darbo vietas į užsienį, kadangi tai paverčia užsienio investicijas pigesnėmis. Kaip jau žinome, Trumpas prisiekė sustabdyti Amerikos kompanijas nuo veiklos vykdymo užjūrio valstybėse. Jis netgi pagrasino įvesti 35 proc. mokestį kompanijoms, kurios palieka šalį, o tada siunčia prekes atgal į Jungtines Valstijas.
Williamas Cline‘as, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto mokslinis bendradarbis, sako, jog jam taip pat kelia nerimą tai, kad stiprus doleris gali paskatinti konfliktus tarp JAV ir jos prekybos partnerių – panašiai, kaip valdant Ronaldo Reagano administracijai prieš tris dešimtmečius. Nepaisant savo, kaip laisvosios prekybos šauklio, reputacijos, Reaganas įvedė tarifus Japonijos motociklams ir puslaidininkiams, kurie prieš tai, dėl staigaus JAV dolerio stiprėjimo, buvo pardavinėjami pigiau nei amerikietiškos jų alternatyvos. Tai pasikeitė tik po istorinio 1985-ųjų susitikimo Niujorke, kai JAV, Japonija, Vokietija ir Didžioji Britanija pasiekė susitarimą mažinti dolerio vertę.
Trumpas, kuris grasino nutraukti visas JAV prekybos sutartis ir įvesti tarifus Meksikai bei Japonijai, gali būti dar greitesnis su sankcijų įvedimu prekybos partnerėms, tokiu būdu galimai įžiebiant pasaulinį prekybos karą. Prieš rinkimus Petersono instituto atlikta analizė parodė, kad JAV tokiu atveju gali netekti beveik 4,8 mln. darbo vietų.
