Mažytė, nedidelio rinkėjų skaičiaus palaikoma, pamišusi dėl ginklų ir žolės (dviejų svarbiausių jos 11 tūkstančių narių laisvės simbolių) libertarų partija nacionaliniuose rinkimuose niekada nebuvo reikšminga. Ji yra trečia pagal dydį politinė partija Amerikoje, tačiau mūsų dvipartinėje sistemoje tai menkas džiaugsmas. 2012 metų rinkimuose Mittas Romney surinko 61 milijoną rinkėjų balsų ir vis tiek buvo sutriuškintas Obamos. Trečiojoje vietoje tuose rinkimuose atsidūrė libertarus atstovaujantis Gary Johnsonas, surinkęs 1,27 milijono balsų (1 proc. rinkėjų). Tačiau dabar jis turi galimybę savo rezultatą pagerinti.
Buvęs Naujosios Meksikos valstijos gubernatorius Gary Johnsonas tapo pirmuoju oficialiu kandidatu į JAV prezidento postą (jo rinkimų partneris ir potencialus viceprezidentas yra buvęs Masačusetso gubernatorius Billas Weldas) šių metų lapkritį įvyksiančiuose rinkimuose (abu kandidatai gubernatoriais tapo kaip respublikonų partijos nariai). Johnsonas sekmadienį laimėjo libertarų partijos kandidato į prezidento postą rinkimus. Jis partijos suvažiavime Orlande per antrąjį rinkimų ratą iškovojo 55,8 procento delegatų balsų.
Libertarai kovoje dėl JAV prezidento posto dalyvauja nuo 1972 metų. Paprastai jie neturi jokių šansų iškovoti pergalę, tačiau šį kartą situacija yra kiek kitokia. Jei optimistinės prognozės pasiteisins, jis gali surengti sėkmingiausią trečiosios partijos prezidentinę kampaniją nuo 2000-ųjų, kai Žaliųjų partijos atstovas Ralphas Naderis surinko beveik 3 % balsų – įskaitant ir 100 tūkstančių Floridoje, kas galimai Alui Gore’ui kainavo prezidento postą. Jo kampanija netgi gali pranokti Naderį: Monmouth universiteto apklausa atskleidė, kad trijų kandidatų varžybose (su Donaldu Trumpu ir Hillary Clinton) jam tenka 11 % balsų. Tai yra įspūdingas skaičius, turint galvoje tai, kiek mažai jis yra žinomas. Tai paskatino Johnsoną manyti, kad jis gali surinkti ir 15 % rinkėjų palaikymą, kas garantuotų jam vietą tiesiogiai per TV transliuojamuose šių metų nacionaliniuose debatuose.
Gavęs daugiau viešumo, jis tikrai gali atkreipti nemažos dalies rinkėjų dėmesį. Jis yra tikras respublikonų herojus: savarankiškai tapęs milijonieriumi, triatlonininkas, ir konservatoriškai žiūrintis į biudžeto deficitą (Naujojoje Meksikoje jis vetavo 750 išlaidų įstatymų projektų). Jam nesvetimas žolės rūkymas (2005-aisiais jis atgaivino šį jaunystės įprotį, kad suvaldytų skausmą po traumos, gautos per nelaimingą atsitikimą su parasparniu), jis atrodo nuoširdus iki negalėjimo ir nesuvokia daugelio amerikiečių paniekos imigrantams iš Meksikos – lyg tai būtų kažkoks nesusipratimas, o ne visuomenėje glūdinčio natyvizmo ir ekonominio nerimo išdava. Šis keistas derinys turėtų patikti rinkėjams, pavargusiems nuo nublizgintų politikų – jis iš tiesų yra autentiškas.
Apie 60 % rinkėjų nepatinka Trumpas, 55 % – Hillary Clinton. Tai rodo, kad šiais metais rinkėjai gali ieškoti alternatyvų už įprasto dvipartiškumo ribų: juo labiau, kad apklausos rodo, jog 42 % rinkėjų laiko save nepriklausomais (prieš dešimtmetį tokių buvo apie 30 %). Libertarams būdingas fiskalinis konservatyvizmas, socialinis liberalizmas ir antiintervencionizmas gali pasiūlyti kažką artimo ir svarbaus rinkėjams, nusivylusiems abejomis didžiosiomis partijomis.
Smarkų susidomėjimą libertarų partija iš dalies paaiškina respublikonų nusivylimas savo tikėtinu kandidatu prezidento rinkimuose ir nesugebėjimu atrasti jam alternatyvos. Kai po pirminių rinkimų Indianoje Trumpas užsigarantavo nominaciją, Gary Johnsono paieška Google sistemoje išaugo 5 000 kartų.
Smarkų susidomėjimą libertarų partija iš dalies paaiškina respublikonų nusivylimas savo tikėtinu kandidatu prezidento rinkimuose ir nesugebėjimu atrasti jam alternatyvos. Kai po pirminių rinkimų Indianoje Trumpas užsigarantavo nominaciją, Gary Johnsono paieška Google sistemoje išaugo 5 000 kartų. Jis neatitinka kiekvieno respublikono skonio; patys aršiausi Trumpo kritikai paprastai laikosi neokonservatyvaus požiūrio į saugumą, tačiau net jie tikisi, kad jis lapkritį pritrauks nusivylusius respublikonus prie balsadėžių ir padės išsaugoti respublikonų kėdes kartu vykstančiuose kongresiniuose rinkimuose.
Johnsono manymu, dauguma amerikiečių yra libertarai, tiktai to nežino, mat gyvena politinėmis sąlygomis, kai atrodo, kad galima rinktis tik tarp demokratų ir respublikonų. Jo rinkimų partneris Weldas sako, kad pergalė jiems nebūtinai reiškia raktus nuo Baltųjų rūmų.
„Hillary, žinoma, palaiko didesnį valdžios dalyvavimą žmonių gyvenime, o tai reiškia didesnius mokesčius. Trumpas tuo tarpu planuoja deportuoti 11 milijonų nelegalių imigrantų, apsistatyti sienomis, imti žudyti musulmonų teroristų šeimas ir artimuosius, sugrąžinti kankinimus ir nurodinėti, kaip korporacijoms vystyti verslą (jis žadėjo priversti „Apple“ savo produkciją gaminti Amerikoje). Mūsų pozicija visais tais klausimais skiriasi 180 laipsnių, – kalbėjo jis. – Jei rinkiminės kampanijos eigoje mums pavyks pastumti respublikonus nors truputį į kairę socialiniais klausimais ir paversti demokratus nors kiek fiskaliai atsakingesniais, tai jau bus nemenkas pasiekimas.“
