Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia

Tomas Edisonas gimė Milane, Ohajo valstijoje, septynių vaikų šeimoje. Mokykloje berniukas mokėsi nelabai stropiai, todėl jo motina sūnų ėmė mokyti individualiai. 1854 m. šeima persikraustė į Port Huroną Mičigane. Ten Edisonas dirbo siuntinių išnešiotoju, vėliau – „Grand Trunk Railway“ geležinkelio stoties telegrafo operatoriumi. Galiausiai persikėlė gyventi į Naująjį Džersį ir ten 1869 m. užpatentavo pirmąjį išradimą – telegrafo atsakiklį.

1876 m. Edisonas įkūrė savo pirmąją pramoninę laboratoriją Menlo Parke, Naujajame Džersyje, bei suformavo didelę darbo grupę, kurioje dirbo samdomi inžinieriai bei kiti šios srities atstovai. Edisonas savo vardu dažnai patentuodavo savo samdytų darbuotojų išrastus renginius ir patobulinimus. Išradęs keletą patobulinimų telegrafui, jis 1877 m. sukonstravo fonografą. Šis „stebuklingas“ išradimas plačiai išgarsino Edisono vardą.

Per 1877–1878 m. laikotarpį Edisonas išrado ir patobulino savo pirmąjį anglinį mikrofoną, kuris buvo naudojamas telefonų rageliuose iki 1980 m.

Nuo 1879 m. Edisono komanda konstravo jo suprojektuotas elektros lemputes, kurios galėjo degti net kelis šimtus valandų. 1880 m. jau buvo pagaminta 50 000 tokių lempučių. Tiesa, Edisonas pirmosios lemputės pats neišrado, o tik komercializavo pirmąjį praktinį šviesos šaltinį.

1880 m. Edisonas užpatentavo ir elektros paskirstymo sistemą, kuri buvo būtina elektros lemputės veikimui. Beje, šią sistemą tobulino su Edisonu dirbęs garsusis mokslininkas Nikola Tesla, kuriam jis už darbą pažadėjo 50 000 dolerių, tačiau jų taip ir nesumokėjo...

Tų pačių metų gruodį buvo įsteigta pirmoji elektros apšvietimo kompanija „Edison Electric Illuminating Company“, o jau 1882 m. Manhatane įjungta pirmoji šalies elektrinė, kuri aprūpino 59 klientus, teikdama nuolatinę elektros srovę.

Srovių karas

Edisonui užpatentavus savo nuolatinę elektros paskirstymo sistemą, atsirado daugiau žmonių, norinčių ją patobulinti, tarp jų - ir Džordžas Vestinghauzas (angl. George Westinghouse) bei Nikola Tesla, kurie sukūrė savo kintamosios elektros pasiskirstymo sistemą. Skirtingai negu nuolatinė srovė, kintamoji srovė galėjo būti jungiama prie labai aukštos įtampos, o transformatorių pagalba elektros srovė buvo siunčiama per ilgesnius, plonesnius bei pigesnius laidus. Taip pat kintamosios elektros srovės tiekimo procesas buvo kur kas patogesnis.

1887 m. JAV jau buvo įrengta 121 Edisono nuolatinės elektros srovės elektrinė, todėl jis nenorėjo leisti patentuoti kintamosios elektros srovės projekto. Edisonas suorganizavo propagandinę kampaniją prieš savo konkurentus: viešai kintamąja elektra kankino gyvūnus (beje, tai lėmė elektros kėdės išradimą), rodė filmuotą medžiagą, tačiau kintamosios srovės projektas vis tiek nugalėjo. Beje, „Srovių karas“ pasibaigė tik 2007 m., kai buvo galutinai sustabdytas visų Edisono sistemos elektrinių darbas.

Vėlesnieji metai

Edisonas išliko aktyvus verslininkas ir išradėjas iki pat mirties. 1891 m. jis užpatentavo kinetoskopą, per kurį žmonės specialiose salėse galėjo pasižiūrėti trumpus filmukus. 1892 m. gavo patentą dvipusiam telegrafui, o 1896 m. Edisono gamyklose pradėtas gaminti Tomo Armato (angl. Thomas Armat) sukurtas kino projektorius „Vitascope“, kuris rodė kino filmus su garso takeliu ir pardavinėjamas Edisono vardu bei viešai demonstruojamas Niujorke. Edisonas valdė ir kino studiją „Edison Studios“, kurioje buvo sukurta beveik 1 200 filmų.

Prasidėjus I-ajam pasauliniam karui Edisonas iškėlė pasiūlymą suformuoti JAV kariuomenės patariamąjį mokslo ir pramonės komitetą, kuriam vadovavo 1915 m.

Tomas Edisonas mirė nuo diabeto komplikacijų 1931 m. spalio 18 d., savo namuose Vest Orandže, Naujajame Džersyje.