Europos Sąjunga ir Turkija toliau derasi dėl galutinio sprendimo bandant išspręsti pabėgėlių krizę, Europos lyderiams skeptiškai vertinant galimybę patenkinti Turkijos reikalavimus greičiau atnaujinti šalies derybas dėl narystės ES ir iki birželio mėnesio realizuoti bevizį režimą Turkijos piliečiams.
28 ES lyderiai ketvirtadienį pradėjo pasirengimą Briuselyje, ruošdamiesi viršūnių susitikimui penktadienį, kuriame dalyvaus Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoğlu. Jo metu ir tikimasi susitarti dėl galutinių plano sustabdyti migrantų ir pabėgėlių patekimą į Europą detalių.
Turkija jau anksčiau yra sutikusi priimti atgal visus pabėgėlius ir migrantus, kurie nuo šiol išsilaipins Europoje, įskaitant ir prieglobsčio prašytojus iš Sirijos. Mainais į tai, Ankara paragino Briuselį iš naujo pradėti ilgai vilkinamas derybas dėl šalies narystės ES bei panaikinti vizų apribojimus į 26 šalių Šengeno zoną keliaujantiems turkams. Davutoğlu taip pat siekia užsitikrinti papildomus €3 mlrd. pabėgėlių išlaikymui, šalia tos pačios sumos, dėl kurios buvo susitarta pernai.
Turkija spaudžia ES iš naujo pradėti šalies narystės ES derybas penkiais svarbiausiais klausimais, įskaitant teisėsaugos ir žiniasklaidos laisvės. Tuo tarpu ES žada tik „kaip įmanoma greičiau pasiruošti svarstyti ES ir Turkijos derybų atnaujinimo galimybę“.
Kipro prezidentas Nicosas Anastasiadesas yra įspėjęs vetuosiantis bet kokius bandymus atnaujinti Turkijos derybas dėl narystės ES, jeigu Ankara nesutiks atverti savo vandens ir oro uostų Kipro transportui.
Greičiausiai taip pat sunkiai bus sprendžiamas ir Turkijos finansavimo klausimas. ES skelbia, jog „yra pasiruošusi derėtis dėl papildomo finansavimo“, tačiau nepatikslina, kokio dydžio jis būtų.
Vienas aktualiausių klausimų Turkijai, vizų liberalizavimas, ES pareigūnų teigimu, apskritai yra bekompromisis – Turkijos vyriausybė privalo atitikti visas 72 anksčiau nustatytas sąlygas, jeigu nori, kad vizų apribojimai būtų atšaukti iki paties Turkijos nusibrėžto galutinio termino birželį. Tarp šių biurokratinių kliūčių yra tokie reikalavimai, kaip Turkijos pasų papildymas ES standartus atitinkančiomis saugumo mikroschemomis, patikrų sustiprinimas prie šalies sienų bei jūros ir oro sargybos stiprinimas.
Pirminei ES ir Turkijos plano versijai jau anksčiau buvo pritarusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, bet nauji Davutoğlu reikalavimai šokiravo daugelį ES politikų. Turkijos laimei, Europos lyderiai greičiausiai neturi kitos išeities, kaip tik pasirašyti susitarimą viliantis sumažinti į Europą plūstančių žmonių srautą. 2015-aisiais žemyną pasiekė daugiau nei 1,1 mln. pabėgėlių ir migrantų, įskaitant maždaug 363 000 sirų, kurie užpildė politinio prieglobsčio prašymus, o šiemet Graikiją ir Turkijos pasiekė jau mažiausiai 143 634 žmonės, skelbia JT pabėgėlių reikalų komisaro administracijos duomenys.
Fransas Timmermansas, Europos Komisijos viceprezidentas, sakė, jog, nepaisant visko, bus siekiama iš Turkijos į Europą perkelti kaip įmanoma daugiau žmonių. Jis pažymėjo, kad „geros valios šalių koalicija“, kurią sudaro tokios ES šalys kaip Vokietija ir Austrija, pasižadėjo ir toliau priiminėti Turkijoje laikinai apsistojusius sirus, kai tik sustos naujų atvykėlių srautas. Vis dėlto, iki šiol įvairūs ES bandymai perkelti pabėgėlius žemyno viduje baigėsi fiasko. Naujausiais duomenimis, iš 160 000 pabėgėlių, kuriuos buvo pažadėta apgyvendinti ES šalyse, iš Graikijos ir Italijos perkelta tik 937.
Iš tiesų, turimi duomenys rodo, kad ES nori sumažinti savo pagalbą apgyvendinant pabėgėlius Europoje. Sirų pabėgėliai Graikijoje grįš į laukiančiųjų eilės galą, kai galiausiai bus grąžinti į Turkiją. „Pirmenybė atiteks tiems sirams, kurie prieš tai nebuvo patekę į ES nelegaliais būdais“, - skelbiama pirminėje ES ir Turkijos susitarimo versijoje.
Pirminei ES ir Turkijos plano versijai jau anksčiau buvo pritarusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, bet nauji Davutoğlu reikalavimai šokiravo daugelį ES politikų. Turkijos laimei, Europos lyderiai greičiausiai neturi kitos išeities, kaip tik pasirašyti susitarimą viliantis sumažinti į Europą plūstančių žmonių srautą.
JK ministras pirmininkas Davidas Cameronas taip pat ragina lyderius rimtai ruoštis naujai migracijos krizei šiltuoju sezonu.
„Nors per pastarąsias kelias savaites ir mėnesius, bei per žiemą, rytinis Viduržemio jūros maršrutas mums kėlė didžiausią nerimą, turėtume pradėti ruoštis tam, kas dėsis vasarą, kai iš naujo atsidarys vakarinis maršrutas ir link žemyno ims plūsti migrantai iš Libijos ir šiaurės Afrikos“, - sakė jis.
JK taip pat atkreipia dėmesį, kad net ir uždarius rytinį migrantų maršrutą per Turkiją, apie pusė migrantų gali rinktis naują kelią per šiaurės Afriką, kuris, nors ir ilgesnis, suteiks jiems didesnę galimybę patekti į Europą.
