Sėkmingo žmogaus paveikslas šiandien piešiamas kaip veiklaus, skubančio ir daug dirbančio individo. Neretai klaidingai teigiama, kad tik šie būdo bruožai atneša laimę: kuo daugiau dirbsi ir kuo mažiau ilsėsiesi, tuo labiau (kada nors) džiaugsiesi gyvenimu. Įžvalgomis apie tai, kodėl toks požiūris kenksmingas tiek asmeninėje, tiek verslo plotmėse, pasidalijo Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Aušra Skališiutė.
Kuo naudingas tingėjimas
Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės A. Skališiutės teigimu, mus nuo vaikystės lydi klaidingas raginimas nuolat stengtis pasiekti, nudirbti vis daugiau, kad vėliau galėtumei kuo daugiau turėti. Mūsų vidiniai poreikiai, svajonės lieka kažkur nuošaly. Kartu su jais – ir būtinybė atsipūsti, pailsėti.
„Žmogų, gyvenantį nuolatiniame skubėjime ir spaudime, galiausiai pradeda kankinti pastovus nerimas dėl to, kad kažkas nepavyko: kad kolega sugalvojo geresnę idėją, kad bičiulio automobilis naujesnis ir t. t. Čia pat, tik stabtelėjus, užplūsta nemalonūs, skausmingi jausmai apie tai, koks tu esi (tariamai) nesėkmingas, ir tai skatina stengtis dar labiau. Žmogus nebeleidžia sau sustoti ir atsipalaiduoti, nes tai laikoma tinginyste, kas jo mintyse lygu negatyviam reiškiniui. O yra atvirkščiai“, – suklusti skatina psichologė.
- Skališiutės teigimu, žmogui kasdien privalu nors kiek pabūti atsipalaidavus. Kiekvienas gali rinktis tai, kas jam maloniausia: ar tingiai lovoje skaityti knygą, ar žiūrėti smegenų „neužkraunančias“ TV laidas, filmus, ar paplepėti telefonu su draugais. Šis malonus laikas, skirtas tik sau, padeda ne tik pailsėti, bet ir įveikti visą dieną kankinusius klausimus, užduotis. Pailsėjus, atsipūtus, gimsta ir sudėtingiausių problemų sprendimai.
Kokybiškas poilsis naudingas ir darbinėje, verslo sferose. Nepailsintis žmogus, patiriantis lėtinį nuovargį, yra persekiojamas emocijų kaitos, streso, subjurusios nuotaikos. Tai apsunkina netgi kasdienių problemų sprendimą.
Kaip tik todėl tarp vartotojų populiarėja taip vadinamas „išmanusis tingėjimas“, kai kasdienės, rutininės užduotys „pavedamos“ įvairioms programėlėms, platformoms. Tai leidžia suteikti sau laisvo laiko, reikalingo kiekvieno iš mūsų protui. Galiausiai, dėl to laimi abi pusės – tiek pats vartotojas, tiek jį aptarnaujantis personalas.
Pasirinkite tinkamą strategiją
Psichologės A. Skališiutės teigimu, mūsų organizmas pats atsiunčia signalą, kai jam gyvybiškai pritrūksta poilsio: „Noras patingėti dažniausiai kyla tada, kai esame pernelyg pavargę. Tada organizmas reikalauja pailsėti, ir kuo atkakliau nenorime tam rasti laiko, tuo kūnas intensyviau „šaukia“, kartais net susergame. Dėl to svarbu įsiklausyti į save ir, prireikus, bent trumpam sustoti, atsipalaiduoti.“
Poilsio būtinybę vieningai pabrėžia ir gydytojai neurologai. Jų teigimu, relaksacija gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, stiprina atsparumą ligoms ir teigiamai veikia mūsų emocijas. Atsipūtus, pagerėja nuotaika, sumažėja streso lygis, suaktyvėja mūsų kūrybiškumas ir motyvacija dirbti, išmokti kažką naują. Jaučiant „sąstingį“ darbinėje ar studijų veiklose, pravartu ne dirbtinai versti organizmą veikti, galvoti, o pirmiausia – pailsėti.
Visgi, kaip pastebi specialistai, savotišku darbu tampa užduotis rasti laisvo laiko nuo visų darbų. Egzistuoja paradoksas: kartais apsirūpiname daugybę technologijų, turinčių palengvinti kasdienybę, bet esame kur kas labiau užimti, nei mūsų seneliai jaunystėje.
Svarbu racionaliai įsivertinti, kurios technologijos, išmanūs sprendimai tikrai palengvins būtį ir buitį, o kurie – tik madingi atributai su naudojimo instrukcija, pavogsiančia per daug laiko. Susidėliokite rutininius darbus, kuriuos atliekate kas savaitę ar mėnesį, ir šalia, išnaršę apžvalgas internete, surašykite galimus sprendimus. Tada minėtas užduotis galėsite „perleisti“ jums asmeniškai naudingoms programėlėms, platformoms ir atrasti laiko kokybiškam poilsiui.
