Prie prezidentūros rūmų susisprogdinti grasinęs vilnietis Tomas Apivala į pareigūnų akiratį pateko prieš trejus metus. Vyras ne kartą siuntė nerimą keliančius laiškus ir žinutes Lietuvos valstybės institucijoms. Kartą net bandė aptalžyti vieną pastatą metaliniu strypu. Per pastaruosius metus kriminalinės žvalgybos pareigūnai gauna vis daugiau informacijos apie vadinamuosius pavienius asmenis – žmones, kurių komunikacija ar elgesys kelia susirūpinimą.
Tai nutiko praėjusį trečiadienį. Juodai apsirengęs vyras su lagaminu grasino susprogdinti prezidentūros rūmus. Po dvi valandas trukusios operacijos buvo nuginkluotas ir sulaikytas. Sudėtingą situaciją atidžiai stebėjo Vadovybės apsaugos departamento (VAD) Kriminalinės žvalgybos skyrius. Šis padalinys išsiskiria tuo, kad vienoje komandoje dirba ir pareigūnai, ir psichologai. Nuo 2011 metų jie renka informaciją apie vadinamuosius pavienius asmenis, kad padėtų tokiems žmonėms ir užkirstų kelią galimiems viešiems smurtiniams išpuoliams.
Pavieniais asmenimis yra vadinami sutrikę, palūžę, viltį praradę žmonės, kurie nesulaukę pagalbos ima svarstyti apie grėsmingus problemų sprendimo būdus. Jie gali sukelti pavojų savo artimiesiems, visuomenei, jei grasindami ir kalbėdami apie savo sunkumus nesulaukia pagalbos.
Grėsminga situacija prie prezidentūros priminė, kad ši problema egzistuoja ir Lietuvoje. Dar prieš ketverius metus kriminalinės žvalgybos pareigūnai įspėjo, kad pavienių asmenų ir susirūpinimą keliančio elgesio atvejų mūsų šalyje daugės. Tokių, kaip išpuolis prieš STT pareigūnus, kurį 2011 metais surengė vaikinas, įtikėjęs, kad kovoja su „heroino mafija Vilniuje“. Naujausi duomenys rodo, kad susirūpinimą keliančio elgesio atvejų daugėja sparčiai.
Pareigūnų akiratyje – nuo 2011 metų
Pirmą kartą apie vilnietį T.Apivalą pareigūnai išgirdo 2011 metais. Vyras pradėjo siųsti susirūpinimą keliančius laiškus ir žinutes Lietuvos valstybės institucijoms. Viename pasisakyme jis grasino pavogti sunkvežimį ir taranuoti valstybinės institucijos pastatą.
„Laiškų turinys, kaip ir pasisakymai per įvykį prie prezidentūros, buvo padriki, logiškai nesusiję“, – pasakojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus psichologė Emilija Garbaliauskaitė. Ji nuo pirmųjų dienų dirba VAD komandoje, kuri bando užkirsti kelią viešiems smurtiniams išpuoliams. Šaltinių teisėsaugoje duomenimis, praeityje vyras buvo teistas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo. Tada buvo svarstoma apie priverstinį gydymą, tačiau sprendimas kelis kartus buvo pakeistas.
Informacija apie T.Apivalą buvo perduota VAD pareigūnams, kurie saugo svarbius valstybės objektus – pamatę vyrą, jie turėjo pranešti apie tai Kriminalinės žvalgybos skyriui. Praėjusiais metais vilniečio elgesys pradėjo keistis – nuo laiškų perėjo prie veiksmų. Kelis kartus buvo pastebėtas prie VAD saugomų objektų, kartą daužė vienos valstybės institucijos fasadą metaliniu strypu, kitą kartą – geležiniu svarmeniu, įdėtu į celofano maišelį. Nerimą keliantis elgesys, grėsminga komunikacija ir sudėtingos asmeninio gyvenimo aplinkybės tarsi signalizavo, kad vyrui reikalinga pagalba – tai vienas iš svarbiausių žingsnių, bandant užkirsti kelią viešiems smurtiniams išpuoliams. Žvalgai perdavė informaciją psichikos sveikatos centrams ir paprašė pagalbos. 2013 ir 2014 metais vyru rūpinosi specialistai, todėl jis buvo dingęs iš pareigūnų akiračio.
„Mes stengėmės padėti, kreipėmės į psichosveikatos centrus, ir rizika buvo suvaldyta. Po to jis dingo iš mūsų akiračio, matyt, gyveno savo gyvenimą ir niekam jokių sunkumų nekėlė. Mes negalime nuolat stebėti žmogaus, ne tokie mūsų metodai“, – aiškino Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas Aleksandras Berezovskij. Pareigūnas sakė, kad tai prieštarautų ir demokratinės valstybės principams, ir pareikalautų didelių finansinių resursų.
Praėjusį trečiadienį, po beveik metų pertraukos, vilnietis T.Apivala priminė apie save. Kartu – ir apie pavienių asmenų problemą.
Praneša apie ketinimus
Kriminalinės žvalgybos pareigūnai, bandantys užkirsti kelią smurtiniams išpuoliams, pabrėžia, kad dažniausiai pavieniai asmenys praneša apie savo ketinimus. Grėsmės galima išvengti tinkamai reaguojant į siunčiamus signalus.
„Tam tikra prasme, didžioji dalis pavienių asmenų bando pranešti apie savo ketinimus. Taip jie siekia pagalbos, išspręsti jiems iškilusias problemas“, – aiškino A.Berezovskij.
Tokie žmonės bando kontaktuoti su valstybės vadovais, politikais, garsenybėmis ir kitais viešumoje dažnai matomais asmenimis. Taip pat skambina arba rašo laiškus į valstybės institucijas.
Dažniausiai jie yra laikomi keistuoliais. Politikai ar valstybės tarnautojai pripratę prie tokių asmenų, todėl dažniausiai visiškai nekreipia dėmesio. Tačiau detalės gali rodyti nerimą keliančius ketinimus. Pavyzdžiui: tiesioginiai ar netiesioginiai grasinimai, nevaldomi pykčio protrūkiai, labai ryškus ir nesavikritiškas „teisybės“ siekimas, noras kažkam atkeršyti, neadekvatūs reikalavimai elgtis kitaip. Taip pat susirūpinimą gali kelti asmenys, kurie kliedi apie sąsajas su žinomu žmogumi, romantiškus santykius su juo, bendrą praeitį. Arba tiki, kad jis yra dieviškos kilmės ir aukščiau įstatymo. Dar vienas svarbus įspėjimas – jei dažnai kontaktuoti bandantis žmogus staiga pakeičia savo elgesį. Pavyzdžiui, į valstybės instituciją skambinėjęs asmuo staiga nebeskambina, o atsiunčia grasinamąjį laišką.
Užtenka vieno tokio signalo, kad į komunikuojantį žmogų būtų verta atkreipti dėmesį. Tai nebūtinai reiškia, kad jis rengia viešą smurtinį išpuolį. Pareigūnai prisimena atvejų, kai po televizijos laidų į valstybės institucijas skambindavo supykę žmonės, grasindavo, tačiau kitą dieną labai gailėdavosi. Kitaip tariant, grasinimai ir kiti signalai nebūtinai rodo žmogaus ketinimą griebtis smurto, tačiau negalima į tai nekreipti dėmesio.
„Dirbdami su pavieniais asmenimis stengiamės išjungti supaprastintą mąstymą, kai perskaitai grasinančią žinutę ir galvoji: ai, čia nesąmonė. Vertinimus atliekame tik tada, kai surenkame pakankamai informacijos apie visas aplinkybes. Tai padeda išvengti skaudžių klaidų ir pastebėti atvejus, kurie verti dėmesio“, – sakė A.Berezovskij.
Perspėjimų daugėja
Per pastaruosius metus Lietuvoje beveik dvigubai išaugo skaičius asmenų, apie kurių įspėjantį elgesį sužinojo Kriminalinės žvalgybos skyrius. Tie žmonės rašė nerimą keliančius laiškus ir žinutes valstybės institucijoms. Dalis jų – net grasino arba susirūpinimą kelianti komunikacija peraugo į realius veiksmus. 2011 metais kriminalinė žvalgyba turėjo informacijos apie 66 tokius asmenis. Po metų, skaičius išaugo iki 84. 2013 metais tokių asmenų Lietuvoje buvo 140, o pernai – 242.
„Susirūpinimą keliančio elgesio atvejų daugėja. Galbūt, taip yra todėl, kad šiuo metu tam skiriamas didesnis dėmesys, vykdoma aktyvi informacinė sklaida“, – sakė psichologė E.Garbaliauskaitė.
Kriminalinės žvalgybos skyriaus komanda jau kelerius metus aktyviai aiškina, kaip reikia atpažinti įspėjantį elgesį ir kokių priemonių imtis, kad būtų užkirstas kelias nelaimei. Informacija pateikiama Lietuvos valdžios institucijoms, teisėsaugai, valstybės tarnautojams, visuomenės sveikatos centrams, net pašto skyriams, žurnalistams ir kitiems, kurie nuolat bendrauja su žmonėmis. Per 2014 metus su šia problema buvo supažindintos 53 valstybinės institucijos ir visų užsienio valstybių atstovybės Lietuvoje.
„Kalbėjimas apie problemą duoda vaisių. Žmonės pradeda suprasti, kad elgesys, kuris anksčiau atrodė keistas, turi kelti susirūpinimą ir yra prasmingas“, – sakė Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas A.Berezovskij.
Tačiau geresnis problemos suvokimas ir didesnė informacijos sklaida nėra vienintelė priežastis, kodėl pastaruoju metu sparčiai daugėja asmenų, kurių elgesys kelią susirūpinimą.
Įtaką daro karas ir propaganda
Kriminalinės žvalgybos pareigūnai sako, kad įtaką pavieniams asmenims daro dabartinė geopolitinė situacija.
„Mano jau kelios draugės žuvo Donecke, greitai pats pasiimsiu ginklą į savo rankas“, – tai citata iš laiško, kuris buvo atsiųstas į vieną valstybinę instituciją.
Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistai pastebėjo, kad tokių nerimą galinčių sukelti pranešimų padaugėjo, kai Lietuvos valstybės institucijos išreiškė griežtą poziciją dėl situacijos Ukrainoje.
„Šitas konkretus atvejis įdomus tuo, kad rimčiau pasidomėjus, pasijungus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kovos su terorizmu padaliniui ir Valstybės saugumo departamento pareigūnams, paaiškėjo, kad žmogus tiesiog perskaitė straipsnį, labai susijaudino ir niekas jo aplinkoje iš tikrųjų nežuvo“, – pasakojo A.Berezovskij.
Vėliau tas žmogus atsiprašė, paaiškino situaciją ir pažadėjo daugiau taip nebesielgti.
Neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek susirūpinimą keliančio elgesio atvejų yra susiję būtent su paaštrėjusia geopolitine situacija. Tačiau matomos tam tikros minėtų atvejų intensyvumo tendencijos.
„Pastebima tam tikra augimo tendencija, kai buvo pareikšta aiškesnė Lietuvos pozicija Ukrainos klausimu. Galima įžvelgti sąsajų tarp atvejų skaičiaus augimo ir tuo pačiu laikotarpiu žiniasklaidoje pateikiamos informacijos. Kai kurie savo kreipimąsi, pasipiktinimą laiškuose motyvuoja būtent šiuo konfliktu“, – sakė psichologė E.Garbaliauskaitė.
„Yra teigiama, kad žmogų veikia ne tiek patys įvykiai, kiek jų interpretavimas. Čia galime padaryti sąsajas su propaganda. Jeigu asmeniniame gyvenime žmogus patiria kažkokių sunkumų, turi problemų, ir dar gauna didelį informacinį srautą, įvykių interpretacijas, tai gali pasufleruoti tariamai „teisingą“ sprendimo būdą“, – aiškino pareigūnas A.Berezovskij.
Psichologė E.Garbaliauskaitė sakė, kad vienas iš rizikos veiksnių, galinčių paskatinti žmogų griebtis viešo smurtinio išpuolio, yra mąstymas apie tai, kad smurtas – vienintelis ar efektyviausias problemos sprendimas. Informacinis srautas gali paskatinti tokį mąstymą.
Ukrainoje vykstant Rusijos sukeltam karui pastebima nauja tendencija – Lietuvos valstybės politikai ir kiti vieši asmenis gauna grasinančio pobūdžio žinučių nuo užsienio šalių piliečių: Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Vakarų Europos. Dažniausiai tai yra ne emigrantai, bet kitų šalių piliečiai, kuriuos supykdė Lietuvos vadovų pozicija.
„Tokiais atvejais mes bendradarbiaujame su Valstybės saugumo departamentu. Jeigu manome, kad užsienio šalies pilietis gali kelti grėsmę, tai imamasi atitinkamų priemonių“, – pasakojo A.Berezovskij. Pavyzdžiui, tokie žmonės gali būti neįleidžiami į mūsų šalį.
„Tai nėra susiję su nuomonės reiškimu. Žmonės gali turėti vienokią ar kitokią nuomonę. Kalba eina apie grasinimus ir kitokį susirūpinimą keliantį elgesį“, – aiškino pareigūnas.
„Jeigu pastebime, kad žmogus gali būti linkęs į saviradikalizaciją, mes patys neatliekame grėsmės vertinimo. Perduodame informaciją Valstybės saugumo departamento kovos su terorizmu padaliniui ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Saviradikalizacija nėra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą“, – sakė A.Berezovskij.
VAD tokias atvejais pirmiausiai stengiamasi išsiaiškinti situaciją, kokios aplinkybės veikia žmogų, stengiamasi jam padėti.
„Nesame vieniši šiame lauke. Pagalba yra užtikrinama bendradarbiaujant su socialinės paramos padaliniais, psichikos sveikatos centrais ir kitomis suinteresuotomis įstaigomis. Represinių priemonių gali būti imtasi tik kraštutiniu atveju“, – sakė A.Berezovskij.
