Saulius Ambrulevičius ir Taylor Tran
Čiuožėjui Sauliui Ambrulevičiui pastarieji šeši mėnesiai apvertė gyvenimą aukštyn kojomis. Nuo tos dienos, kai išvyko į JAV, pasikeitė viskas – ir karjera, ir jo kasdienis gyvenimas. Dabar Lietuvos sportininkas turi idealias sąlygas treniruotis, būti šalia čiuožimo elito ir įgyvendinti tikslą – prasibrauti į geriausiųjų gretas šokiuose ant ledo.
Likimas žaidė savo kortomis. 22-ejų vaikinas iš Domeikavos tuo neabejoja. Kai jau atrodė, kad profesionalo karjera dailiajame čiuožime baigsis, į jo gyvenimą ėmė plūsti pokyčiai ir nauji pasiūlymai. Kasdienybę ir mintis apie tai, ką toliau veikti gyvenime, sujaukė kvietimas į televizijos projektą „Šokiai ant ledo“. Būtent televizijoje S.Ambrulevičius pirmą kartą čiuožė ne vienas, o su partnere.
Vyrų vienetų varžybose jis daugelį metų vienintelis Lietuvoje dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose, tačiau išbandyti save poriniame čiuožime buvo visiškai nauja patirtis. „Man tai buvo tarsi kita sporto šaka“, – neslėpė S.Ambrulevičius.
Iššūkis televizijos projekte buvo nepaprastai įdomus nuotykis, bet jis nebuvo tik pramoga. Profesionalai netruko atkreipti dėmesį, kad šis čiuožėjas tiktų šokiams ant ledo. Vis labiau šia mintimi žavėjosi ir pats Saulius. Televizijos projekte jis nukeliavo iki finalo, užėmė antrą vietą ir labai greitai jau čiuožė ne televizijai, o profesionaliai ir... šalia garsiausių pasaulio šokių ant ledo porų.
„Tikriausiai likimas žaidė savaip ir po projekto „Šokiai ant ledo“ man atsivėrė galimybės pradėti naują karjerą. Pagrindinė iniciatorė buvo Lilija Vanagienė ir Povilas Vanagas, federacijos nariai, keletas kitų žmonių. Prabėgus mėnesiui po projekto jau išvykau į Detroitą. Tai buvo išbandymo laikotarpis ir aš tą egzaminą išlaikiau“, – pasakojo S.Ambrulevičius. Detroite įsikūręs vienas geriausių pasaulyje dailiojo čiuožimo centrų – čia dirba geriausi treneriai, choreografai, treniruojasi pasaulio ir olimpiniai čempionai. Patekti čia svajoja daugelis čiuožėjų.
Treneriai jam pasiūlė išbandyti jėgas su amerikiete Taylor Tran. Kai Lietuvoje vis dar spragsėjo Isabellos Tobias pilietybės istorijos žiežirbos, kai kas jau ėmė leisti strėles ir į naująją S.Ambrulevičiaus partnerę. Neva tai dar viena amerikietė, kuri sieks tapti Lietuvos piliete. „Mes tikrai neturime tokių minčių ir negalvojame apie pilietybę. Mūsų kelias dar tik prasidėjo. Reikia ilgai ir sunkiai dirbti, kad galėtume pagalvoti apie olimpines žaidynes“, – teigė S.Ambrulevičius.
S.Ambrulevičius pasidalino savo mintimis apie gyvenimą Detroite, debiutą šokiuose ant ledo ir ateities tikslus.
– Koks tapo jūsų gyvenimas, kai palikote gimtinę ir išvykote į Detroitą?
– Mano kasdienybė, atvykus į JAV, pasikeitė šimto aštuoniasdešimties laipsnių kampu. Visos dienos įgavo režimą – rytą pradedi su čiuožimu, namo grįžti tik vakare. Po daugybės treniruočių būnu taip nuvargęs, jog daugiau nieko nenoriu tik pavalgyti ir griūti į lovą. Sportas tapo visu gyvenimu. Turiu daug ambicijų, bet viena svarbiausių – tapti vienu iš geriausių dailiajame čiuožime. Puikiai suprantu, koks tai sunkus uždavinys, todėl nestokoju jėgų ir dirbdamas atiduodu visą save. Tiek, kiek niekada anksčiau. Karjera ir sunkios sąlygos Lietuvoje mane užgrūdino, todėl esu labai užsispyręs ir sulaukęs antrojo šanso, nenoriu jo paleisti vėjais.
– Kokie jūsų poros planai ir kada jūsų gerbėjai galės išvysti jus varžybose?
– Šiuo metu mūsų porai varžybų sezonas baigėsi. Turime nemažai laiko pasiruošti kitam sezonui, tad pagrindinis planas yra kuo labiau sutvirtėti. Vasarą jau pradėsime planuoti naujo sezono varžybų tvarkaraščius.
– Šokiai ant ledo – itin brangus sportas. Kas finansuoja jūsų poros treniruotes?
– Kol kas daugiausia čiuožimo federacija ir Taylor tėvai. Šis sportas yra tikrai nepigus ir aš labai džiaugiuosi, jog federacija mane labai remia. Norėtųsi rasti rėmėjų, todėl dirbsime ir stengsimės jų turėti.
– Europos ir pasaulio čempionatuose esate dalyvavęs ne kartą, tačiau kaip pavienis čiuožėjas. Kuo skyrėsi šis pasirodymas šokiuose ant ledo ir debiutas Stokholme?
– Vienetų ir porinis čiuožimas labai skiriasi. Varžydamasis vienas, nors ir tikrai nemažai patirties per tiek metų buvau sukaupęs, kaskart prieš startą jausdavausi nejaukiai, kovodavau su įvairiausiomis mintimis, ypač tokio lygio varžybose. Čiuožiant poroje buvo visiškai kitokia patirtis. Galbūt padėjo mano ankstesnių varžybų išgyvenimai, galbūt ir tai, kad šį kartą šalia manęs buvo kitas žmogus, su kuriuo emocijas daliniesi per pusę, tačiau šiose varžybose jaučiausi itin ramiai. Nebuvo jokios panikos, jokio streso, tik sveikas startinis jauduliukas, kuris priverčia susikaupti.
