Daugiau 
 

Teismų magnatas

06/03/2016 Aidas
usa-1

Donaldas Trumpas yra kovotojas (o gal tiksliau – peštukas), garsėjantis ginčais teismuose, kur sprendžia nesutarimus visais klausimais, pradedant nuo jo golfo laukų ir mokesčių sąskaitų, baigiant Trumpo universiteto reikalais. Tačiau tik dabar specialus „USA Today“ tyrimas atskleidė tikrąjį tikėtino respublikonų kandidato prezidento rinkimuose teisminių ginčų mastą: per pastaruosius tris dešimtmečius Donaldas Trumpas ir įvairūs jo verslai buvo susiję su mažiausiai 3 500 bylų.

Toks kiekis nominanto į prezidentus ieškinių neturi precedento. Joks stambiosios partijos kandidatas nė iš tolo nepriartėja prie tokio bylų skaičiaus. Vien nuo to laiko, kai jis prieš metus paskelbė apie savo kandidatūrą, buvo pradėta mažiausiai 70 naujų bylų, maždaug po lygiai jo pateiktų ieškinių ir ieškinių, nukreiptų prieš jį. Oficialiais duomenimis, dabar, kai iki nacionalinio respublikonų partijos suvažiavimo Klivlande liko vos 7 savaitės, tebėra tikę mažiausiai 50 nebaigtų su Trumpu siejamų administracinio teismo bylų.

Antradienį buvo paviešinti teismo dokumentai vienoje iš dramatiškiausių šiandieninių Trumpo bylų: ieškinį Kalifornijos teisme jam yra pateikę du buvę Trumpo universiteto studentai, kaltinantys šią mokymo įstaigą apgaulingu ir klaidinančiu elgesiu. Aišku, kad apie šią bylą girdėsime dar daug, nes teismo data yra paskirta lapkritį – po rinkimų. Praėjusį penktadienį Trumpas susitikime su rinkėjais jau sugebėjo sukritikuoti ieškinį prižiūrintį federalinį teisėją Gonzalo Curielį, kurį pavadino „nekenčiančiu Donaldo Trumpo“ ir „man atrodo, meksikiečiu“.

Šios bylos yra priminimas mums susimąstyti, kokiu prezidentu būtų šis žmogus, kuris net į menkiausius nesutarimus reaguoja milžiniškais teisiniais mūšiais. Jis nedvejodamas naudojasi savo turtais, kad susikautų teismuose su resursais jam prilygti negalinčiais oponentais, pavyzdžiui, būstų nuomininkais. Jis kartais atsisako mokėti nekilnojamojo turto agentams, teisininkams, kitų paslaugų pardavėjams, jei jam atrodo, kad jie „nepakankamai nuveikė“.

Savo rinkiminės kampanijos metu Trumpas dažnai giriasi savo derybininko gebėjimais, tačiau minėtasis žurnalistinis tyrimas atskleidžia, kad ieškiniai yra pagrindinis jo „derybų“ įrankis. Ir nors jis giriasi, kad niekada nesutinka su bylų išsprendimu abipusiu susitarimu, tyrimas atskleidžia, kad susitarimai su ieškovais buvo pasiekti, o Trumpas turėjo išmokėti kompensacijas mažiausiai 100 bylų.

Oficialiais duomenimis, dabar, kai iki nacionalinio respublikonų partijos suvažiavimo Klivlande liko vos 7 savaitės, tebėra tikę mažiausiai 50 nebaigtų su Trumpu siejamų administracinio teismo bylų.

Trumpo atstovai tikina, kad negalima jo lyginti su kitais kandidatais į prezidentus, mat bylinėjimasis privataus verslo sektoriuje yra „normali praktika“. Norėdami pažiūrėti, ar toji praktika yra tikrai „normali“, tyrimą atlikę žurnalistai išanalizavo penkių stambiausių JAV nekilnojamojo turto magnatų bylinėjimosi praktikas: prekybos centrų statytojo ir buvusio San Fransisko „49ers“ savininko Edwardo DeBartolo; „Irvine Company“ savininko ir valdybos pirmininko Donaldo Breno, atsakingo už „Time Warner Center“; Čikagos nekilnojamojo turto magnato Samo Zello; Niujorko nekilnojamojo turto verslininko, siejamo su Pasaulio prekybos centro nuosavybėmis Larry Silversteino. Ir ką jūs manote? Donaldas Trumpas yra siejamas su daugiau teisinių ginčų nei visi penki stambiausi šalies nekilnojamojo turto verslininkai... kartu sudėjus.

Ką visos šios bylos pasako mums apie tai, kaip Trumpas savo patirtis iš verslo srities perkeltų į vadovavimo galingiausiai pasaulio vyriausybei sritį? Nepamirškime, kad ši užduotis reiškia $4 trilijonų dydžio metinį biudžetą, 1,8 milijonų civilių federalinių darbuotojų ir galingiausią armiją pasaulyje.

Nors jau esame turėję atvejų, kai į aukščiausią šalies postą buvo išrinkti verslo karjeras padarę žmonės (pavyzdžiui, naftos pramonininkai George’as H. W. Bushas ir George’as W. Bushas ar kasybos inžinierius Herbertas Hooveris), tačiau politologai ir prezidentus tyrinėjantys istorikai sutinka, kad šios pareigos turi tam tikrų esminių skirtumų. Prezidentas negali valdyti autoritariniais įsakais, kaip tai daro kai kurie įmonių vadovai. Politikoje progresas paprastai yra pasiekiamas kuriant koalicijas su šalies politikais ir užsienio lyderiais, nors ir jie visi turi savų tikslų ir planų.

„Jis yra įpratęs elgtis kaip pats sau ponas. Tereikia spragtelėti pirštais ir viskas bus padaryta, – sako istorikas Douglasas Brenkley, Franklino Roosevelto ir Teddy Roosevelto biografijų autorius bei Ronaldo Reagano dienoraščių redaktorius. – Tačiau vadovauti šaliai reiškia formuoti tinkamas koalicijas, susitaikyti su tuo, kad viskas vyksta labai lėtai, ir visada laikytis įstatymų.“

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu