Aukų skaičius po šeštadienį Ekvadorui smogusio galingo 7,8 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimo trečiadienio vakarą buvo padidintas iki daugiau nei pusės tūkstančio. Tai reiškia, kad ši katastrofa yra didžiausia šalyje nuo 1987-ųjų, kai itin galingas žemės drebėjimas nusinešė 1 000 žmonių gyvybes. Tuo tarpu į Ekvadorą ir toliau plūsta gelbėtojų komandos ir humanitarinė pagalba iš visos Lotynų Amerikos ir kitų šalių.
Šalies vyriausybė pranešė, kad žemės drebėjimas pražudė mažiausiai 570 žmonių, tarp kurių yra ir užsieniečių. Dar 155 žmonės yra dingę, o 7 015 buvo sužeisti. Pareigūnų duomenimis, dar beveik 25 000 žmonių neteko savo namų ir šiuo metu glaudžiasi specialiose stovyklose.
Žemės drebėjimas labiausiai paveikė tris Ekvadoro pakrantės miestus - Mantą, Portovierą ir Pedernalesą. Jų patirta žala yra tokia didelė, kad kai kurios bendruomenės greičiausiai turės būti suformuotos iš naujo, pranešė UNICEF atstovas Ekvadore Grantas Leaity.
„Yra pora vietų, į kurias vyriausybė svarsto perkelti tuos miestus“, - sakė jis trečiadienio vakarą, pridėdamas, jog yra tikimasi, kad Jungtinės Tautos per ateinančius tris mėnesius Ekvadorui skirs $70 mln. finansinės pagalbos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas ir užtikrinant, kad nelaimės ištikti vaikai kuo greičiau sugrįžtų į mokyklas.
Žemės drebėjimas skaudžiausiai smogė Manabio provincijai, kurioje žmonėms ant galvų griuvo dešimtys ir galbūt netgi šimtai pastatų. Smarkiai apgriautas ir turistų pamėgtas Pedernaleso miestas šalia Ramiojo vandenyno pakrantės.
Siekiant pagreitinti sugriautos infrastruktūros atstatymo darbus, Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa pranešė apie eilę priimtų finansinių priemonių, įskaitant ir vienerių metų pardavimų mokesčio didinimą. Pasak prezidento, šalies vyriausybė taip pat parduos dalį savo turimų vertybinių popierių.
„Drebėjimo nuniokotų vietų atstatymo darbai truks kelis metus ir kainuos milijonus dolerių, - sakė jis. – Dabar svarbiausia suvaldyti trumpalaikes išlaidas.“
Naujiena buvo pranešta tuo pat metu, kai žemės virpesiai ir toliau purtė šią Pietų Amerikos šalį – trečiadienį Ekvadoro pakrantei smogė dar vienas, silpnesnis, 6,1 balo drebėjimas, pranešė JAV Geologinių stebėjimų biuras. Iš viso šaliai nuo šeštadienio smogė net 23 mažesnio masto drebėjimai, antradienį pranešė gynybos ministras Ricardo Patiño.
„Dabar mes esame pačioje sudėtingiausioje fazėje, t.y. aukų paieškos ir palaikų atgavimo, - sakė jis. – Stengiamės pašalinti nuolaužas, tad greičiausiai rasime dar daugiau kūnų. Prireiks ne vienerių metų, kad atsigautume po tokios tragedijos.“
Žemės drebėjimas skaudžiausiai smogė Manabio provincijai, kurioje žmonėms ant galvų griuvo dešimtys ir galbūt netgi šimtai pastatų. Smarkiai apgriautas ir turistų pamėgtas Pedernaleso miestas šalia Ramiojo vandenyno pakrantės.
„Buvo labai baisu. Manėme, kad atėjo pasaulio pabaiga, - pirmadienį apie žemės drebėjimą kalbėjo vienas katastrofą išgyvenęs žmogus Pedernalese. – Viskas prasidėjo staiga ir labai smarkiai, pernelyg smarkiai. Mes pargriuvome ir negalėjome pakilti. Drebėjimas buvo per stiprus. Jei būtume nugriuvę į kitą pusę, būtume žuvę.“
„Dabar mes laukiame, kol kas nors mums pasakys, ką daryti toliau, - pridėjo jis. – Mes nebeturime darbo.“
Ekvadoro vyriausybė į žemės drebėjimo paveiktas vietas pasiuntė 10 000 kareivių ir 4 600 policijos pareigūnų. Šimtai gelbėtojų iš aštuonių šalių atvyko į Ekvadorą prisidėti prie gelbėjimo darbų. Kariuomenė įkūrė mobilias ligonines ir laikinas pastoges namų netekusiems ir sužeistiems žmonėms. Kariškiai taip pat pasitelkė į pagalbą specialiai apmokytus šunis, padėsiančius ieškoti išgyvenusių ir žuvusių žmonių.
Nepaisant to, atsargų ir gelbėtojų patekimą į žemės drebėjimo nuniokotas vietas labai apsunkino infrastruktūrai padaryta žala. Dauguma greitkelių dabar yra labai prastos būklės, ypač kalnuose, o patekimą į katastrofos epicentrą dar labiau padidino pastarosiomis dienomis prasidėjusios liūtys, kilusios dėl El Niño oro fenomeno. Vandens trūkumas ir komunikacijų trukdžiai taip pat smarkiai apsunkina gelbėtojų pastangas.
