38-iose pasaulio šalyse leidžiamas prestižinis žurnalas „National Geographic“ pirmosiomis pavasario dienos nudžiugino savo skaitytojus Lietuvoje. Specialiame žurnalo leidinyje tarp 100 nepažintų kelionių, į kurias siūloma leistis, žurnalo redaktoriai įvardino ir vieną objektą Lietuvoje – Trakų pilį.
Trakų pilis tapo kone vieninteliu šiame leidinyje minimu ir viso pasaulio žurnalo skaitytojams aplankyti siūlomu objektu Šiaurės Europoje. Be Trakų čia išskirtas tik Suomijoje esantis Kolovesio nacionalinis parkas.
Senoji Lietuvos sostinė minima leidinio skiltyje „Nepapasakotos istorijos“. Didžiulė Galvės ežero vandenyje atsispindinčios Trakų pilies nuotrauka puošia ir šią skiltį pristatančius puslapius. Leidinyje „100 nepažintų kelionių“ rašoma, jog Trakų pilis – tai viduramžių palikimas, namai, kuriuose atgyja praeitis.
„Galvės ežero saloje stūksanti Trakų pilis iškilo XIV a. ir netrukus atsidūrė kovų dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulo sūkuryje. Per mūšius gynybinės dienos buvo gerokai apgadintos, bet šiandien atkurta tvirtovė yra nuostabus viduramžių architektūros pavyzdys, kur lankytojai gali pasinerti į regiono istoriją“, – su Trakų pilies realijomis supažindinamas pasaulis.
Trakų pilis, kaip istorija besidominčių keliautojų žvilgsnio vertas objektas, išskiriamas šalia tokių įspūdingų objektų kaip piramidiniais statiniais garsėjantys Kopano griuvėsiai Hondūre, didingo Leptis Magnos miesto liekanos Libijoje, Plezant Hilas Kentukio valstijoje JAV, įspūdingiausia Ankoro regiono Kambodžos šventykla Ta Prohmas ar Indonezijoje, vulkaniniuose Javos kalnuose, esantis rūko ir tylos kraštas, vadinamoji „Dievų buveinė“.
Specialius teminius leidinius „National Geographic“ išleidžia du kartus per metus. Pirmasis šių metų leidinys – „100 nepažintų kelionių“ – pasakoja apie įspūdingiausias pasaulio vietoves, kurias turėtų aplankyti unikalių maršrutų, egzotiškų vaizdų ir įdomių nuotykių mėgėjai. Antrasis metų priedas pasirodys rudenį ir bus skirtas smegenų paslaptims įminti.
Trakų istorija
Seniausios archeologams žinomos gyvenvietės dabartinių Trakų vietoje gyvavo jau I tūkstm. pr. m. e. Tačiau pats Trakų vardas iš pradžių veikiausiai priklausė ne dabartiniams, bet Seniesiems Trakams – už 4 km į pietryčius nuo Trakų (minimi nuo 1337 m., tuo metu jau galėjusi būti kunigaikštystė). 1994–1997 m. archeologiniai tyrimai parodė, kad Senieji Trakai buvo įkurti apie XIII a. pabaigoje, tada tikriausiai paties LDK Gedimino nurodymu visiškai „kultūriškai tuščioje“ vietoje iškirtus mišką ir sumūrijus gardinio tipo pilį. Tikėtina, kad būtent į šiuos Trakus 1321 m. Gediminas iš Kernavės ar kurios kitos vietos perkėlė savo kaip LDK monarcho sostinę, pastatydamas pilį (tiesa, jau 1322 m. perkeldamas sostinę į Vilnių). Tuo tarpu dabartiniai, arba Naujieji Trakai antruoju po Vilniaus LDK politiniu administraciniu centru tapo tik apie 1375 m., LDK submonarchui Kęstučiui įsikūrus XIV a. viduryje pradėtoje statyti Trakų pusiasalio pilyje (pirmojoje Trakų pilyje), kuri buvo baigta XIV a. 8-ajame dešimtmetyje, tačiau sugriauta 1382–1383 m. vidaus kovų metu. 1409 m. baigta statyti Trakų salos pilis (antroji pilis Trakuose) buvo stipriausia ir didingiausia visoje LDK. Ji iš karto tapo svarbiausia kunigaikščio Vytauto Didžiojo rezidencija.
Apie XV a. pradžią Trakams tapus nemažu miestu, 1409 m. jiems buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės, atidaryta parapinė mokykla; šiek tiek vėliau tokias pačias teises – atskirai nuo krikščioniškosios miesto dalies – gavo ir Trakų karaimų bendruomenė. Miesto klestėjimo laikotarpiu laikomi XV ir XVI a., XV a. pastatyta rotušė.
Iki XVI a. pradžios Trakuose buvo saugomas LDK archyvas – Lietuvos Metrika. XVI–XVII a. Trakų kaip svarbaus politinio, prekybos ir kultūros centro reikšmė sunyko. Miestas labai nukentėjo XVII a. viduryje, vykstant Maskvos karui, kuomet Trakus kelerius metus niokojo Rusijos okupacinė kariuomenė, – būtent šio karo metu abidvi Trakų pilys virto griuvėsiais. 1654–1667 m. miestas apiplėštas ir sudegintas, 1700–1721 m. taip pat apgriautas Šiaurės karo metu.
1915 m. vokiečių kariuomenės artilerijos apšaudymai sunaikino miesto centrą. 1938 m. įkurtas karaimų muziejus. 1954 m. dalis miesto teritorijos prijungta prie Senųjų Trakų apylinkės. 1960 m. įsteigtas Trakų kraštovaizdžio draustinis, 1991 m. – Trakų istorinis nacionalinis parkas. 1996 m. patvirtintas dabartinis Trakų herbas - raudoname skydo lauke pavaizduota juodaplaukė bekaklė Jono Krikštytojo galva. 2008 m. suteiktas kurortinės teritorijos statusas.