Štai kokia nelaiminga ironija visiems žmonėms, kurie skausmo malšinimui naudoja morfiną, oksikodoną ir kitus opioidinius analgetikus: vaistas, kuris turėtų jus gelbėti nuo skausmo, ilgainiui gali jus paversti jautresniais skausmui. Dėl šio proceso, vadinamo hiperalgezija, minėtieji vaistai ilgainiui tampa mažiau efektyvūs kovojant su lėtiniu skausmu, tad žmonėms reikia vis didesnių dozių. Naujas tyrimas su žiurkėmis atskleidė, kad opioidai per stuburą pasiunčia grandinę imuninių signalų, kurie ne malšina skausmą, o jį stiprina, o šis poveikis išlieka net vaistams jau pasišalinus iš organizmo. Šiuo metu yra kuriami vaistai, tikėtinai galėsiantys pašalinti šį poveikį.
Ne paslaptis, kad stiprūs skausmą malšinantys vaistai turi tamsiąją pusę. Per pastaruosius du dešimtmečius mirčių nuo opioidų perdozavimo skaičius išaugo apie keturis kartus (praktiškai tiek pat kartų išaugo ir šių vaistų pacientams skyrimas). Daugelis tyrėjų dėl to kaltina hiperalgeziją, verčiančią žmones vartoti vis daugiau šių priklausomybę sukeliančių vaistų, kurie didelėmis dozėmis gali pavojingai sulėtinti kvėpavimą. Be to, kad atlieka savo pagrindinę užduotį – blokuoja skausmo receptorių patekimą į smegenis – opioidai, pasirodo, performuoja nervų sistemą taip, kad skausmo signalai stiprėja, net pasitraukus ligai ar užgijus sužeidimui. Nors specifiniai tyrimai su žmonėmis atlikti nebuvo, apklausos rodo, kad prieš operacijas gavę opioidų žmonės vėliau skundžiasi didesniais skausmais.
Iki šiol buvo menkai tyrinėta, kaip opioidai sąveikauja su jau esamu skausmu, sako neuromokslininkas iš Kolorado universiteto Boulderyje Peteris Grace’as. Jo komanda siekia išsiaiškinti, kaip opioidai veikia imuninę sistemą. Būtent jie atliko tyrimą su žiurkėmis ir išsiaiškino, kad skausmą patiriančiam gyvūnėliui (žiurkėms buvo dirbtinai sukurtas skausmo šaltinis, primenantis nervą pažeidžiančią traumą) pavartojus morfino penkias dienas, stipresnė reakcija į bet kokį skausmą išlieka dar mažiausiai 12 savaičių po to, kai buvusio skausmo šaltinis visiškai užgyja.
„Jau vien šio pirminio tyrimo rezultatai yra stulbinami, – sako su tyrimu nesusijęs neuromokslininkas iš Northwestern universiteto Ilinojuje Vania Apkarianas. – Šie rezultatai turėtų dramatiškai sujudinti visą šią sritį.“
Šio tyrimo metu Grace’o komanda taip pat išsiaiškino, kad kontrolinėje grupėje (t.y. nepatyrusių jokio skausmo) žiurkės, pavartojusios morfino, taip pat tapo jautresnės bet kokiam skausmui, tačiau jų jautrumas į normalią būseną grįžo maždaug po savaitės. Tad kodėl jautrumas skausmui taip dramatiškai išaugo žiurkėse su sužeidimu?
Iki šiol buvo menkai tyrinėta, kaip opioidai sąveikauja su jau esamu skausmu, sako neuromokslininkas iš Kolorado universiteto Boulderyje Peteris Grace’as. Jo komanda siekia išsiaiškinti, kaip opioidai veikia imuninę sistemą.
Tyrimo autoriai mano, kad taip yra todėl, kad tiek nervų pažeidimas (t.y. skausmas), tiek patys opioidai dirgina tam tikras nervų ląsteles stubure, vadinamas mikroglijomis, kurios yra atsakingos už infekcijos organizme paieškas. Mikroglijos išskiria apie infekcijas pranešančias molekules, kurios aktyvuoja neuronus, perduodančius skausmo signalus smegenims. Ankstesni tyrimai įrodė, kad opioidai padaro mikroglijas jautresnes aktyvavimui, o šis naujausias tyrimas parodė, kad morfinas aktyvuoja specifinę signalinę baltymų grupę, vadinamą inflamasoma. Mokslininkai taip yra išsiaiškinę, kad slopinant mikroglijų aktyvumą galima panaikinti morfino sukeliamą jautrumą skausmui, kaip ir užblokuojant tam tikrus inflamasomos baltymus. Tai paskatino juos bandyti atrasti vaistus, galinčius sustabdyti skausmo aktyvavimo procesus ir pagerinti opioidų poveikį.
Pasak neuromokslininkės iš Kalifornijos universiteto Catherine Cahill, Grace'o atliktas tyrimas neturėtų atbaidyti medikų nuo opioidų pacientams skyrimo. Pasak jos, šie vaistai taip pat smegenyse blokuoja ir emocinį skausmo komponentą, kuris į šį tyrimą įtrauktas nebuvo. Ji taip pat mano, kad žmonėms opioidų poveikis gali būti kitoks, nei žiurkėms šiame tyrime, mat žmonėms yra labai gerai paskiriamos tinkamos dozės, o vaistų vartojimas nenutraukiamas staiga, o palaipsniui.
Pats Grace’as mano, kad šiai sričiai būtinas tyrimas su žmonėmis, kuris sistemiškai tirtų opioidus vartojančių pacientų skausmo tolerancijos pokyčius. Jo komanda toliau planuoja atlikti tyrimus su kitokiu formų skausmo šaltiniais, o taip pat ir moteriškos lyties žiurkėmis, kurios į šį tyrimą įtrauktos nebuvo.
„Aš tiesiog tikiuosi, kad žmonės ims labiau galvoti apie ilgalaikio opioidų vartojimo naudą ir žalą“, – sako Grace’as.
