Režisavo: Martinas Campbellas. Vaidina: Jackie Chan, Pierce Brosnan, Ray Fearon, Orla Brady, Tao Liu, Charlie Murphy
Tarp svarbiausių Jackie Chano Honkongo filmų įtakų yra Charlie Chapmanas, Busteris Keatonas, Haroldas Lloydas ir 1952 metų MGM miuziklo „Singin’ in the Rain“ akrobatika. Šios įtakos demonstruoja žaismingą ir ritmingą gyvenimo pojūtį, kurį atspindi ir Chano pasišventimas pačiam atlikti net sudėtingiausius ir pavojingiausius akrobatinius triukus.
Naujausias Chano filmas yra niūresnis ir žiauresnis nei dauguma ankstesnių jo darbų. Tai veiksmo kupina anglakalbė Honkongo stiliaus drama, kurios veiksmas pagrinde vyksta Šiaurės Airijos Belfasto mieste, o pagrindinė tema yra terorizmas.
Chanas vaidina Ngoką Kuaną, imigrantą restorano savininką, reikalaujantį teisingumo po to, kai jo dukra žūva Airijos išsivadavimo armijos (IRA) surengto teroristinio išpuolio metu. Taip, perskaitėte teisingai: blogiukai šiame Jungtinėje Karalystėje vykstančiame filme yra Šiaurės Airijos radikalai, vadinantys save „Naująja IRA“. Juosta sukurta pagal 1992 metų Stepheno Leatherio romaną „The Chinaman“, išleistą 5 metai iki IRA paskelbiant paliaubas. Manote, kad praėjus ketvirčiui amžiaus Šiaurės Airijos radikalai yra tik vaizduotės vaisius? Ne visai: Šiaurės Airijoje iš tiesų yra susiformavusi paramilitaristinė grupuotė, pasivadinusi „Naująja IRA“, kuri, kartu su dar keliomis panašiomis „senų blogų laikų“ inkarnacijomis, kelia galvos skausmą Šiaurės Airijos teisėsaugai – laimei, menkesniais išpuoliais (kol kas), nei šioje juostoje.
Juosta puikiai tinka prie šiandieninės baimės dėl nuolatinės terorizmo grėsmės atmosferos, jaučiamos Vakaruose. Tik štai esminis skirtumas: ji ima ir pasipriešina ilgus dešimtmečius Holivude viešpataujančiam rasizmui Azijos kultūrų adresu, kai baltasis herojus spardo užpakalius ir gelbsti pasaulį kokioje nors egzotiškoje šalyje. Atmetus šį aspektą, tai yra tipinis (nors ir kokybiškas) trileris, kuriame Chanas kovoja su beveidžiais blogiukais ir purvinais politikais, subalansuotas šio žanro ir Chano gerbėjams. Juostą režisavo dukart „Džeimso Bondo“ franšizės filmus statęs Martinas Campbellas, kuris šioje juostoje ir vėl dirba su „Golden Eye“ žvaigžde Pierce’u Brosnanu, įkūnijančiu (labai sėkmingai) pagrindinį juostos antagonistą.
Filmas prasideda nuo to, kad Chano personažas Londono gatvėmis veža dukrą Fan (Katie Leung, pažįstama iš „Hario Poterio“ franšizės) į vakarėlį. Vos jiems spėjus susimojuoti atsisveikinant, jo dukra jau yra žuvusi nuo bombos sprogimo, nusinešusio 19 žmonių gyvybes. Kuanas sužino, kad sprogimo organizatoriai yra teroristai iš Šiaurės Airijos. Apimtas gedulo ir įsiūčio – šią sudėtingą dvasinę būseną Chanas perteikia stebėtinai puikiai – jis viską meta ir patraukia į Belfastą, kad daugiau sužinotų apie Fan žudikus.
Jo taikinys yra žymus Šiaurės Airijos politikas Liamas Henesis (Brosnanas), išmainęs IRA kovotojo praeitį į sėkmingą politinę karjerą. Henesis susitinka su Kuanu, tačiau paniekinamai numoja ranka į šio reikalavimą atskleisti jo dukrą nužudžiusių kovotojų tapatybes. Henesis turi svarbesnių reikalų: jo žmona (Orla Brady) siekia ištraukti jį iš nuosaikios politikos ir sugrąžinti į radikalų gretas, o slapti sąmokslai su britų tarnybomis kelia grėsmę jo karjerai, o gal ir gyvybei.
Tačiau jis nepelnytai nuvertina kuklų restoranėlio savininką: Kuanas susprogdina gerai saugomo Henesio biuro tualetą su bomba, pagaminta iš kasdienių buities produktų. Ir tai tik pradžia to, ką pasirengęs padaryti šis Kinijoje gimęs, Vietname augęs ir JAV treniruotas samdomas kovotojas, tam, kad iš Henesio ištrauktų jam reikalingus vardus.
Nors ir besilaikantis kinematografinių žanro tradicijų, „Svetimšalis“ vis tiek yra labai akivaizdžiai šių laikų baimės persmelktos atmosferos produktas, kuris, kad ir kokių trūkumų turėtų, svarbiausia, nė karto nepadaro plačiai paplitusios kinematografinės nuodėmės ir nebando pademonstruoti, kad terorizmas yra labai aiški ir nedviprasmiška grėsmė, kurią galima lengvai įveikti kovos menais ir keliomis šmaikščiomis dialogo eilutėmis.
