Dietistė atskleidė, kaip mityba stiprina širdį ir kraujagysles
Širdies ir kraujagyslių ligos jau ne vienerius metus yra pavojingiausia ligų grupė pasaulyje. Pagrindiniai šių ligų rizikos veiksniai nėra vien žalingi įpročiai ar judėjimo stoka – padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje bei netinkami mitybos principai čia atlieka itin svarbų vaidmenį. Dietistė Vaida Kurpienė dalijasi esminiais taisyklingos mitybos patarimais, padėsiančiais sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Streso iššaukta aknė rudenį
Rudens pradžia studentams ir moksleiviams neretai gali būti lygi naujai pradžiai. Tokius pokyčius kartais gali lydėti ir streso iššaukta aknė. Grožio vaistinių specialistė Aušra Vareikienė dalinasi patarimais, kaip pasirūpinti aknės nualinta oda, bei griauna mitą, kad jai suaktyvėjus negalima naudoti maskuojančių priemonių.

Patarimas artėjant ligų „sezonui“: žiūrėkite, ką valgote
Prasidėjus rudeniui ir krintant oro temperatūrai imama vėl kalbėti apie naujas virusų ir ligų bangas, ypač apėmus pasaulį įvairių COVID atmainų pandemijai. Tačiau žinoma mitybos specialistė, natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje, gydytoja Jelena Tulčina pataria ne dairytis vaistų ir papildų, o pirmiausia atkreipti dėmesį į tai, ką valgome.

Dažniausiai netoleruojami maisto produktai
Subalansuota mityba – vienas iš svarbiausių kokybiško gyvenimo ir geros savijautos faktorių. Kartais net ir propaguojant visavertę mitybą, pavalgius kamuoja neigiamos sveikatos reakcijos kaip pilvo pūtimas, galvos skausmas, odos bėrimas, nuovargis ar svorio pokyčiai. Dažna to priežastis gali būti maisto produktų netoleravimas. Gydytoja Indrė Stukienė pristato dažniausiai netoleruojamus maisto produktus.

Kuo gali padėti kvėpavimo ir statiniai tempimo pratimai
Pastaruoju metu vaistinėse pastebimas naujas sloguojančių ir kosėjančių klientų antplūdis. Vieni grįžta iš atostogų tolimuose kraštuose ir suserga dėl pasikeitusio klimato, o kiti skundžiasi sveikatos negalavimais dėl per smarkiai kondicionuojamų patalpų. Vaistininkė Fausta Barisevičienė pasakoja, kad būtent dėl šių priežasčių atsiradusi sloga, kosulys ar užkimimas gali signalizuoti apie nusilpusį imunitetą.

Nugaros skausmai: lumbago
Nugaros skausmai dažniausiai vargina jaunus, darbingo amžiaus žmones. Tarp vyresnių nei 60 metų sergamumo kreivė leidžiasi. Susidariusi klaidinga nuomonė, kad šia liga serga žmonės, dirbantys fizinį darbą. Nustatyta, kad ji vienodai išplitusi tarp įvairių profesijų žmonių.

Sėdimą darbą dirbantieji šaukiasi pagalbos
Nugaros skausmai visuomet buvo viena dažniausių problemų, su kuriomis kineziterapeutai susiduria savo darbe. Vis dėlto kineziterapeutė Viktorija Lizunova pasakoja, kad karantino metu ir po jo pastebi problemų pokytį.

Kai namie gyvena hipochondrikas, kenčia visi
Žmogaus emocijos daro didelę įtaką jo savijautai. Kartais neįsisąmoninti jausmai perauga į nerimo sutrikimus, kurių vienas – hipochondrija. Tai nepagrįsta baimė susirgti sunkia, mirtina liga arba įsitikinimas, kad ja jau sergama.

5 būdai, kurie padės atgaivinti odą, plaukus ir nagus
Ultravioletiniai spinduliai (UV), karštis, smėlis, sūrus ar chloruotas vanduo bei padidėjęs prakaitavimas – visa tai vasarą žeidžia mūsų odą, plaukus ir nagus. Vaistininkai pastebi, kad šių veiksnių pasekmes jau dabar pastebi pacientai – atskubėję į vaistines, jie skundžiasi suprastėjusia odos būkle, nusilpusiais plaukais ir nagais. Vaistininkė Daiva Gedvilaitė-Uščinė įvardija, kokiais simptomais skundžiasi ieškantys pagalbos ir ką pataria norintiems atgaivinti nukentėjusią odą, plaukus ir nagus.

Grožio specialistė apie 10 dažnų gudrybių vengiant raukšlių
Amžinos jaunystės receptą atrasti norėtų daugelis. Nepaisant mokslo ir medicinos progreso vis dar dažnai vadovaujamasi iš kartos į kartą perduodamomis namuose atrastomis gudrybėmis. Ar jos tikrai veikia? Farmacininkė, grožio ekspertė Aušra Vareikienė patvirtina arba paneigia gudrybes, kuriomis dalijamasi socialiniuose tinkluose.

Bėgiojimas per karščius
Vasarą sportuoti lauke – daug maloniau nei sporto salėje, tad daugelis aktyvia veikla mieliau užsiima gryname ore. Tačiau sportuojantiems lauke, ypač termometro stulpeliui šoktelėjus į viršų, bėgikė Ingrida Voicechovska pataria dažniau atsigaivinti vandeniu, neužmiršti galvos apdangalų, o jei yra galimybė – bėgimo treniruotę perkelti arba į ankstyvą rytą, arba į pavakarę. Ji taip pat atskleidžia, kaip pasiruošti bėgimui per karščius ir kokių klaidų nedaryti. Tuo tarpu gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad bėgikai turėtų ne tik vartoti daugiau skysčių treniruotėje, bet ir po jos organizme atstatyti skysčių, mineralų bei angliavandenių balansą.

Kokie organizmo signalai praneša apie jodo trūkumą
Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų mikroelementų, kurio reikia gauti kasdien. Ypač jis svarbus nėštumo metu ir vaikams bei paaugliams, kurių smegenys ir nervų sistema aktyviai vystosi. Kai organizme trūksta jodo, žmonės darosi lėtesni, nervingi, jautresni, priauga svorio, jaučia nuovargį, dingsta darbingumas.