Dar prieš tai, kai „Islamo valstybė“ praėjusią savaitę Briuselyje, simbolinėje Europos širdyje, nužudė daugiau nei 30 žmonių, viso žemyno vyriausybės žengė pirmuosius žingsnius stiprinti saugumą didinant žvalgybines galias. Tačiau žudynės Belgijos sostinėje ir tolimesnių teroristinių sąmokslų tikimybė neužgesino aštrių visoje Europoje kilusių diskusijų dėl teisėsaugos ir komunikacijų sekimo stiprinimo. Kritikai baiminasi, kad tokios priemonės, kaip vyriausybės prieigos prie asmeninių duomenų ar keliavimo įrašų užtikrinimas, pažeis europiečių teises ir toli gražu nepadės kovoje su terorizmu.
„Žmonės klaidingai mano, kad jeigu jie atsisakys privatumo, jie gaus daugiau saugumo, - sako olandė europarlamentarė Sophia in ‘t Veld, kuri priešinasi pastangoms didinti asmeninių duomenų stebėjimą. – Tai visiška iliuzija.“
Kovo 22-osios išpuoliai Briuselyje, mieste, kuriame savo pagrindines būstines turi Europos Sąjunga ir NATO, padidino visuomenės nerimą dėl tokių grupių kaip „Islamo valstybė“ plėtimosi, po to, kai grupuotės ekstremistai prisiekė atkeršyti Vakarams už karines kampanijas Irake ir Sirijoje.
Dabar Belgijos vyriausybė yra kritikuojama dėl to, kad nesugebėjo numatyti teroristų sąmokslo, kuriame dalyvavo keli šalies pareigūnams žinomi asmenys. Vienas iš užpuolikų, Khalidas el-Bakraoui, 2015 m. buvo suimtas Turkijoje ir įtariamas terorizmu bei vėliau deportuotas į Europą, kur greitai buvo paleistas į laisvę.
Žudynės Briuselyje buvo surengtos praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Belgija suėmė Salahą Abdeslamą, vieną iš užpuolikų, dalyvavusių lapkričio 13-osios atakose Paryžiuje. Abdeslamas kelis mėnesius slapstėsi savo gimtajame kvartale.
Jamesas Lewisas, Vašingtono Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro mokslinis bendradarbis, sakė, jog pastarojo meto atakos paskatino Europos vyriausybes svarstyti naujų žvalgybos galių padidinimą. Tačiau, jo teigimu, ilgamečiai biurokratiniai barjerai tarp 28 ES šalių narių, laikančių saugumą visų pirma nacionaliniu, o ne bendru, klausimu, ir toliau išlieka didele kliūtimi didinant gynybą Europoje. Be to, kaip ir JAV tarnybos prieš Rugsėjo 11-osios atakas, taip ir Europos saugumo agentūros neefektyviai dalijasi informacija, sako jis.
„Visiems būtų geriau, jeigu jie žaistų kaip viena komanda, bet Europai tai dar nepavyksta“, - sakė Lewisas, kuris palaiko žvalgybinių veiksmų Europoje didinimą.
Pasak jo, net ir tokioms šalims kaip Prancūzija trūksta reikiamų žvalgybos resursų, nors pernai vasarą, praėjus pusmečiui po išpuolio prieš satyrinio laikraščio redakciją Paryžiuje, šalies įstatymų leidėjai patvirtino platesnės žvalgybos įstatymą, kuris leidžia be teismo orderio klausytis telefoninių pokalbių ir naudoti slaptas kameras. Vėliau, po lapkričio atakų, prezidentas François Hollande‘as paskelbė nepaprastąją padėtį, sustiprinusią policijos ir kratos galias. Šiuo metu Prancūzija svarsto ir papildomas priemones, įskaitant neparastosios padėties pratęsimą ir kontroversišką pasiūlymą atimti iš terorizmu įtariamų Prancūzijos piliečių pilietybę.
Briuselyje prasiveržus smurto bangai, šalies ministras pirmininkas Charlesas Michelis pažadėjo apginti savo šalies „vertybes ir laisvę“ kovoje su teroristų keliama grėsme. Nors yra žinoma, kad didelis skaičius Belgijos piliečių keliavo kariauti į Siriją, jo vyriausybė dar nedetalizavo, kokius žingsnius šalis žengs didinant žvalgybines galias.
Panašios priemonės svarstomos ir Jungtinėje Karalystėje, o kone vienintele išimtimi iš taisyklės lieka Vokietija, kur atsiminimai apie Rytų Vokietijos visagalę valstybės saugumo tarnybą verčia žmones saugoti savo privatumą. Įtakingas šalies vaidmuo Europos Sąjungoje kiek atvėsimo karštesnius pasiūlymus didinti žvalgybą žemyne, pavyzdžiui, tokį, pagal kurį avialinijos privalėtų teikti įrašus apie savo keleivius. Tačiau tokių pasiūlymų šalininkai tvirtina, kad tolimesnių „Islamo valstybės“ ar kitų ekstremistų atakų tikimybė reiškia, jog negalime tenkintis minimaliomis priemonėmis.
Briuselyje prasiveržus smurto bangai, šalies ministras pirmininkas Charlesas Michelis pažadėjo apginti savo šalies „vertybes ir laisvę“ kovoje su teroristų keliama grėsme. Nors yra žinoma, kad didelis skaičius Belgijos piliečių keliavo kariauti į Siriją, jo vyriausybė dar nedetalizavo, kokius žingsnius šalis žengs didinant žvalgybines galias.
Bartas Somersas, Belgijos miesto Mecheleno meras, sakė, jog tankiai musulmonų apgyvendintas jo miestas kol kas išvengė neramumų, persekiojančių mažumų bendruomenes Briuselyje. Jo manymu, ramybę užtikrinti padėjo tam tikri jo miesto žengti žingsniai, tokie kaip bendruomenių stebėjimas ir kamerų įdiegimas viešose vietose. Visame mieste yra apie 200 stebėjimo kamerų, daugiau nei bet kur kitur Belgijoje, sako jis. Somerso nuomone, tai padidino piliečių saugumo jausmą ir jų norą bendradarbiauti su valdžia.
„Tai yra plytos statant sieną prieš radikalizaciją“, - sako jis.
