Europos Sąjungos (ES) susitarimas su Turkija, kuriuo siekiama sustabdyti į Bendriją plūstančius migrantų srautus, „veikia“, tačiau Graikija ir kitos šalys dar turi įdėti daug pastangų, kad pagerintų jau priimtų politinio prieglobsčio prašytojų gyvenimo sąlygas ir pagreitintų jų perkėlimą, trečiadienį išplatintame pranešime pranešė ES vykdomasis organas, Europos Komisija (EK).
Naujausioje savo ataskaitoje apie bloko migracijos politiką EK tvirtina, kad „staigus ir tolygus nelegaliai į žemyną patenkančių žmonių skaičiaus ir mirčių Egėjo jūroje sumažėjimas“ įrodo, jog kovą pasirašytas susitarimas tarp ES ir Turkijos veikia.
Nuo birželio mėnesio į Europą vidutiniškai patenka apie 85 žmones per dieną, palyginus su daugiau nei 1 700 per dieną likus mėnesiui iki susitarimo, ir 7 000 per dieną 2015 m. spalį.
„Per pastaruosius 12 mėnesių mes pasiekėme milžinišką progresą“, - sakė migracijos komisaras Dimitris Avramopoulosas. Tačiau jis taip pat pažymėjo: „Pabėgėlių krizė dar nesibaigė, todėl iki šiol pasiektas progresas privalo būti išlaikytas.“
Tačiau mažiausiai vienoje susitarimo dalyje, dėl Sirijos pabėgėlių perkėlimo iš Turkijos į Europą mainais už kiekvieną nelegaliai iš Turkijos į Graikiją patekusį ir grąžintą sirą, pasiekta labai mažai progreso. Vos 576 migrantai iki šiol buvo grąžinti iš Graikijos į Turkiją, dauguma jų – ne sirai, ir net 1 614 Sirijos pabėgėlių buvo perkelta iš Turkijos į ES šalis nuo kovo mėnesio.
Naujausioje savo ataskaitoje apie bloko migracijos politiką EK tvirtina, kad „staigus ir tolygus nelegaliai į žemyną patenkančių žmonių skaičiaus ir mirčių Egėjo jūroje sumažėjimas“ įrodo, jog kovą pasirašytas susitarimas tarp ES ir Turkijos veikia.
Be to, Avramopouloso teigimu, nors Graikija „reikšmingai padidino savo pabėgėlių priėmimo galimybes“ ir pakeitė įstatymus, kad politinio prieglobsčio prašytojams būtų suteikta reikiama teisinė pagalba ir teisė į išsilavinimą, šalis „turėti įdėti dar daug pastangų“, kad suformuotų funkcionalią pagalbos politiniams pabėgėliams sistemą ir leistų kitoms ES šalims grąžinti juos atgal į Graikiją. Pagal ES taisykles, migrantai privalo pasiprašyti politinio prieglobsčio ir pasilikti pirmoje jų pasiektoje šalyje, arba būti į ją sugrąžinti iš kitų ES šalių. Tačiau, dėl prastų migrantų gyvenimo sąlygų Graikijoje, dėl kurių jau yra bylinėjamasi ES teismuose, Europos šalys pastaraisiais metais vengia grąžinti pabėgėlius atgal į Graikiją. Avramopoulosas pripažino, kad pagrindinis tikslas ir toliau yra pagerinti sąlygas į Graikiją perkeliamiems migrantams, tačiau pridūrė, kad „būtina išvengti nepakeliamos naštos užkrovimo Graikijai ant pečių“.
Jis taip pat paragino Bendrijos šalis aktyviau ir tolygiau perkėlinėti iš viso 160 000 politinio prieglobsčio prašytojų iš Italijos ir Graikijos. Kol kas pagal kvotų programą į kitas šalis buvo perkeltas tik 5 651 migrantas.
Reaguodama į pakartotinius Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano tvirtinimus, kad ES nėra išmokėjusi nė cento iš tų €3 mlrd. ($3,4 mlrd.), kuriuos yra pažadėjusi pervesti Turkijai mainais į migracijos susitarimą, Europos Komisija pareiškė, kad iš viso €2,2 mlrd. buvo pervesta pabėgėliams Turkijoje, iš kurių €1,2 mlrd. numatyta sumokėti kontraktu, o €467 mln. jau yra išmokėta.
EK teigimu, ir toliau bus bendradarbiaujama su Turkijos vyriausybe dėl teisinių pakeitimų, kurių reikia, kad ES galėtų suteikti Turkijos piliečiams bevizį režimą keliaujant po bloko šalis. Europos Taryba, žemyno tarpvyriausybinis žmogaus teisių organas, šiuo metu derasi su Ankara dėl šalies antiteroristinių įstatymų pakeitimo, siekiant apriboti disidentų persekiojimus.
Europos Parlamentas ir kelių ES šalių vyriausybės teigia, kad nepritartų beviziam režimui, nebent Turkija apribotų savo kovos su terorizmu įstatymus, kam priešinasi Erdoganas, remdamasis saugumo priežastimis, susijusiomis su kurdų sukilimu ir pastarojo meto žlugusiu perversmu.
Šalys, jau įvedusios pasienio kontrolę bevizėje Šengeno zonoje, reaguodamos į pastarojo meto migracijos krizę, turės galimybę palikti galioti tas patikras, sakė Europos Komisijos atstovas Avramopoulosas, pažymėdamas, kad lapkričio mėnesį bus sprendžiama, ar Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje priimtas pasienio patikras reikia pratęsti dar šešiems mėnesiams.
