Vilniuje lapkričio 11 dieną vyko Užsienio reikalų ministerijos organizuoti Nacionaliniai maldos pusryčiai tema „Nugalėti abejingumą“. Juose visų religijų ir tautybių žmonės buvo raginami nugalėti abejingumą ir siekti taikos.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė kiekvieno žmogaus atsakomybę, nepaisant tautybės ar religinių įsitikinimų, atverti širdį ir parodyti gerą valią ir solidarumą siekiant taikesnio ir geresnio pasaulio.
„Įvairiomis progomis vieni kitiems dažnai linkime ramybės ir taikos. Bet taika pasaulyje galima tik tada, kai ji yra žmogaus širdyje. Taikos neįmanoma sukurti akimirksniu, nes ją kuria kasdieniai maži darbai“, – sakė L. Linkevičius
Ministras taip pat pažymėjo abejingumo pavojų šiandieniame pasaulyje.
„Paprastai žmogus jaučia skausmą, kai jis yra šalia. Bet nepastebėti ar ignoruoti skausmą, kuris yra toliau nuo mūsų, būtų pavojinga. Abejingumas leidžia rusenti konfliktams, kurie gali išplisti ir ateiti iki kiekvieno mūsų namų. Todėl Lietuva aktyviai palaikė ir toliau palaikys Ukrainą, kovojančią prieš išorės agresiją. Todėl mes nuolat primename sau, kad turime parodyti solidarumą su pabėgėliais, kurie ieško prieglobsčio nuo karų ir konfliktų“, – sakė ministras
L. Linkevičius ragino dažniau prisiminti, kad visus žmones vienija bendras tikslas – vieni kitus suprasti, o reikiamą akimirką – nelikti abejingus kitam žmogui.
Maldos pusryčių metu invokaciją tarė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, kalbas taip pat sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, Vilniaus Šv. kankinės Paraskevos cerkvės arkikunigas Vitalijus Mockus, Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijaus pavaduotojas Romualdas Krinickis.
Kalbėtojai pažymėjo, kad Dievo akivaizdoje visų religijų ir tautybių žmonės yra lygūs ir kiekviena gyvybė yra labai svarbi. Kalbėjusieji ragino nugalėti abejingumą savyje ir kuo daugiau pažinti kitą žmogų, nes tokiu būdu tampama artimesniais. „Kiekvienas žmogus gali daug ką padaryti ir daug ką pakeisti“, – ragino nepamiršti arkikunigas V. Mockus.
Savo asmenine patirtimi pasidalijo Tobijas Jafetas, Holokaustą išgyvenęs Lietuvos žydų vaikas, ir pabėgėlis iš Afganistano Ghulamas Mohammadas, šiuo metu gyvenantis Lietuvoje. Jie dėkojo gyvenime sutiktiems neabejingiems žmonėms, kurie parodė supratingumą ir ištiesė pagalbos ranką tada, kai jos labiausiai reikėjo.
Šešioliktuose nacionaliniuose maldos pusryčiuose dalyvavo Lietuvos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo nariai, Lietuvos religinių bendruomenių vadovai, užsienio valstybių ambasadoriai, verslo, kultūros, akademinės bendruomenės atstovai ir kiti svečiai.
Maldos pusryčius Lietuvoje yra rengusi Prezidentūra, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos. Maldos pusryčių tradicija atsirado XX amžiaus viduryje, kaip reakcija į naujus iššūkius. Šios tradicijos ištakos siekia 1942 metus, kai keletas JAV Senato narių pradėjo neformalius susitikimus, siekdami dalintis Kristaus mokymo gyvybingumu ir juo pagrįstu tarpusavio bendravimu. 1953 metais JAV įvyko pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuose dalyvavo JAV prezidentas.
Šaltinis: Bernardinai
