Ukrainos parlamentas uždraudė šalyje naudoti komunistinius simbolius, tačiau ką šis draudimas reikš šaliai, kurioje kone kas antras miestas turi Lenino vardu pavadintą gatvę?
Lenino Aveniu tarsi stuburas tiesiasi per Zaporožę, pagrindinį miestą Ukrainos pramonės širdyje. Aveniu pabaigoje yra Lenino aikštė, kurią puošia milžiniška paties Rusijos revoliucijos lyderio statula. Jos ranka rodo į hidroelektros energijos užtvanką, kuri taip pat yra pavadinta jo vardu, bei ant vienos savo sienos turi didžiulį bareljefą, vaizduojantį Lenino ordiną. Už užtvankos tyvuliuoja Lenino ežeras su Lenino sala jo viduryje – ir visa tai yra išsidėstę miesto Lenino rajone.
Būtent tokio palikimo nori atsikratyti Ukrainos įstatymų leidėjai. Balandžio 9 d. jie priėmė įstatymo pataisas, uždraudžiančias komunistinę propagandą bei nacių simboliką. Šis draudimas galioja visiems monumentams bei vietų ir gatvių pavadinimams, kurie turės būti pašalinti per šešis mėnesius nuo to laiko, kai įstatymą pasirašys prezidentas.
Tai reiškia, kad šalyje bus nuversti šimtai statulų, pakeisti milijonai gatvių ženklų ir apdoroti kalnai dokumentų. Akivaizdu, kad tai bus brangiai kainuosiantis sprendimas, kurį karo blaškomai Ukrainai įgyvendinti gali būti sudėtinga, tačiau įstatymo šalininkai tvirtina, jog šią kainą sumokėti yra verta, jeigu tai reikš, kad Ukraina pagaliau išsiskirs su savo totalitariška praeitimi.
„Pervadinimo problema buvo rimtas destabilizuojantis faktorius, ir, priimdamas šį sprendimą, parlamentas pašalino šį faktorių iš mūsų lygmens“, - sakė Zaporožės meras Oleksandras Sinas.
Tačiau kritikai teigia, kad toks draudimas tik padidins ir taip gilią politinę atskyrą Ukrainos viduje.
„Tokie įstatymai tik padidina įtampą. Jie nėra tai, ko reikia mūsų visuomenei“, - Kijevo dienraščiui „Segodnya“ sakė politikos ekspertas Kostas Bondarenko.
Po to, kai Ukraina atgavo savo nepriklausomybę 1991 m., vietos valdžia pašalino daugelį komunistinių pavadinimų iš savo miestų. Vėliau įvykęs prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimas ir Rusijos remiamų kovotojų rytinėje šalies dalyje iškilimas visoje šalyje įžiebė išpuolius prieš Lenino statulas, kurias nuvertė aktyvistai, įpykę dėl to, ką jie laiko Kremliaus kišimusi į Ukrainos reikalus.
Kai kurie miestai ir miesteliai dėl naujojo įstatymo netgi galimai turės pakeisti savo pavadinimus. Tarp jų yra Dniepropetrovskas, esantis už valandos kelio į šiaurę nuo Zaporožės ir iš dalies pavadintas Grigorijaus Petrovskio, komunistų revoliucionieriaus ir valdininko, garbei. Vadimas Šeanovas, Dniepropetrovsko miesto tarybos pareigūnas, sakė, kad jau yra ruošiama komisija, kuri turės išrinkti naują miesto pavadinimą, o senojo vardo grąžinimas vargu ar suveiks – iki 1926-ųjų miestas buvo vadinamas Jekaterinoslavu, Jekaterinos Didžiosios garbei. Ši XVIII a. Rusijos valdovė išardė kazokų judėjimą – svarbią Ukrainos nacionalinio identiteto dalį.
Komisija taip pat sudarys visų pervadintinų gatvių sąrašą. „Daugelis jų vis dar turi vardus žmonių, kurie bandė sunaikinti ukrainiečių tautą“, - sakė Šebanovas.
Kaip ir buvo galima spėti, šis Ukrainos vyriausybės žingsnis įsiutino Rusiją. Jos užsienio reikalų ministras pavadino jį „šventvagyste“ ir sakė, kad Kijevo pareigūnai „iškreiptai supranta gėrį ir blogį“.
Tačiau ir pačiai Rusijai nėra svetimos antikomunistinės priemonės. Pavyzdžiui, šalis uždraudė Sovietų komunistų partiją po nepavykusio bandymo 1991 m. nuversti reformistą prezidentą Michailą Gorbačiovą. Daugelis Rusijos miestų taip pat susigrąžino pavadinimus, naudotus prieš 1917 m. bolševikų revoliuciją. Leningradas tapo Sankt Peterburgu, Sverdlovskas pasivadino Jekaterinburgu, o Gorkis – Žemutiniu Naugardu.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo, daugelis jos buvusių respublikų ir sąjungininkų taip pat uždraudė komunistinę simboliką. Lenkijoje asmeniui, pripažintam kaltu dėl jos platinimo, gresia kalėjimo bausmė iki dvejų metų. Gruzija taip pat yra uždraudusi sovietų simbolius ir pašalinusi komunistinius gatvių ir vietų pavadinimus. Panašūs draudimai galioja ir Latvijoje bei Lietuvoje.
Ukrainos kelionė tolyn nuo savo komunistinės praeities bus ilga ir reikalaujanti daug pastangų, bet ukrainiečiai nepraranda vilties. „Mūsų laivas paliko komunistų uostą, - rašo analitinis dienraštis „Den“. – Ramios jūros ir gero vėjo!“
