Vyriausybės siūlomas kitų metų biudžeto projektas yra kiek socialiai neteisingas, todėl parlamentas jį tikslins, teigia Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė.
„Galvoju, kad jis šiek tiek socialiai neteisingas. Mes kalbėjome visą laiką apie socialinės atskirties mažinimą, buvo du pagrindiniai šio biudžeto formavimo kriterijai, du pagrindiniai prioritetai - tai krašto apsauga ir socialinė atskirtis. Socialinės atskirties klausimai kol kas projekte nėra atspindėti, ir Seimas teiks savo pasiūlymus“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė L.Graužinienė.
Ji teigė pasigendanti darbo užmokesčio didinimo biudžetinių įstaigų darbuotojams, be to, nenumatytas minimalios mėnesio algos arba neapmokestinamojo minimumo didinimas.
„Konkrečiai kalbame, kad turi būti didinami atlyginimai biudžetiniame sektoriuje, kalbame, kad turi didėti neapmokestinamas minimumas arba minimali mėnesio alga. Socialinė atskirtis turi mažėti“, - pabrėžė L.Graužinienė.
Komentuodama Vyriausybės siūlymą atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, Seimo vadovė pareiškė, kad Darbo partija tam nepritars, kol nenumatyta kompensavimo tvarka gyventojams bei savivaldybėms.
Panaikinus lengvatinį šilumos energijos pridėtinės vertės mokestį (PVM), pabrangs iš biokuro gaminama šiluma, pripažino energetikos ministras. Rokas Masiulis sako, kad lengvatos naikinimas yra labiau politinis klausimas.
„Viską reikia daryti protingai - reikia įvertinti ateities kuro rūšių vystymąsį, kadangi šilumoje vis daugiau naudojama biokuro, pasižiūrėti biokuro įvedimo tendencijas. Gal galima su kuro mažėjimu susieti šiuos dalykus, gal ateityje sumažėjus dujų, biokuro kainoms, įvedus daugiau šildymo iš biokuro, galėtume tą kompensuoti“, - ketvirtadienį interviu Žinių radijui teigė ministras.
Jis pabrėžė, kad daugelyje savivaldybių, kurios naudoja tik biokurą, dujų kainos nuolaida neturės įtakos šilumos kainai, todėl lengvatos panaikinimas ją didins.
„Labai daug savivaldybių šildosi tik biokuru. Jiems dujų kainos nuolaida įtakos neturės. Šiuo atveju (panaikinus PVM lengvatą) jiems įtaka būtų tikrai“, - kalbėjo R.Masiulis.
Energetikos ministras teigė manantis, kad PVM lengvatos klausimas yra politinis, tačiau, jo nuomone, ji nėra socialiai teisinga.
„Čia klausimas yra daugiau politinis. (...) Reikia rasti tokį sprendimą, kad mažiausiai apsaugoti mūsų gyventojų sluoksniai nukentėtų kaip įmanoma mažiausiai arba būtų iš viso dėl to nepaliesti. Bet tie žmonės, kurie yra turtingesni, kad jie susimokėtų tą PVM, kad nebūtų iškraipyta rinka“, - teigė R.Masiulis.
„Puikiai suprantame, kad čia klausimas yra daugiau politinis, nes tai liečia ir biudžetą, ir kitus dalykus. Reikia rasti tokį sprendimą, kad mažiausiai apsaugoti mūsų gyventojų sluoksniai nukentėtų kaip įmanoma mažiau arba būtų iš viso dėl to nepaliesti. Bet taip pat reikia, kad tie žmonės, kurie yra turtingesni, susimokėtų tą PVM, kad nebūtų iškraipyta rinka. Reikėtų detalesnio tyrimo, kas labiausiai nukentėtų. Šį klausimą siečiau ir su tuo, kad reikia įvertinti ateities šilumos kainas, ko mes galime tikėtis ilgesniame laikotarpyje“, – teigė ministras.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę pareiškė, kad PVM lengvata šildymui gali būti panaikinta su sąlyga, kad šildymo kaina vartotojams nedidės ir Vyriausybė nustatys aiškią kompensacijų tvarką socialiai remtiniems žmonėms.
Vyriausybė, pritarusi 2015 metų biudžeto projektui, siūlo panaikinti 9 proc. PVM lengvatą šildymui ir teigia, kad socialiai remtinų žmonių kompensacijoms biudžete numatyta 168 mln. litų - dėl to apsispręs Seimas. Dabar 9 proc. PVM lengvata šildymui galioja tik iki šių metų pabaigos. Standartinis tarifas yra 21 procentas.
Pagal Vyriausybės patvirtintą 2015 metų biudžeto projektą, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos pajamos, įskaitant 2,321 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramą, kitąmet turėtų siekti 9,215 mlrd. eurų - 5,9 proc. daugiau negu šiemet. Valstybės biudžeto pajamos kartu su ES lėšomis turėtų siekti 7,956 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau.
Planuojamos konsoliduotos išlaidos su ES lėšomis bus 9,557 mlrd. eurų, o vien valstybės biudžeto - 8,298 mlrd. eurų.
Kitų metų biudžetas išsiskiria ir tuo, kad krašto apsaugos finansavimas didinamas trečdaliu iki 424,5 mln. eurų (1,466 mlrd. litų) ir sudarys 1,11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tačiau tai gerokai mažiau nei NATO užsibrėžtas 2 proc. rodiklis.
Siūloma kitąmet didinti tabako ir alkoholio akcizus, atsisakyti PVM lengvatos šildymui, kartu įvedant lengvatinį 9 proc. PVM tarifą viešbučiams.
Projekte numatyti papildomi 200 mln. litų socialinei atskirčiai mažinti, 180 mln. litų būtų skirti sunkmečiu sumažintai pensijų daliai kompensuoti.
